Rinkos tyrimų grupės TNS LT atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje per šešerius metus beveik penktadaliu (18 proc.) sumažėjo gyventojų, patenkintų gyvenimu gimtojoje šalyje.
Panašūs nusivylimai pastebimi ir Graikijoje, Čekijoje bei Portugalijoje. Graikijoje patenkintųjų kiekis sumažėjo 20 proc., Čekijoje - 16 proc., Portugalijoje - 14 proc.
Tuo metu kaimynai latviai ir estai gyvenimu tėvynėje vis dar džiaugiasi labiau nei lietuviai. Latvijoje patenkintų gyvenimu savo šalyje esama 85 proc., Estijoje – 84 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 67 proc.
Trūksta savivertės
TNS LT projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė teigia, kad nors lietuviai mažiau patenkinti gyvenimu savo šalyje nei kaimynai, vis dėlto rezultatas nėra toks blogas.
„Manau, kad apklausos rezultatai yra pakankamai geri, palyginus su sklandančiomis blogomis nuomonėmis visuomenėje. Per paskutinius metus turėjome didesnę emigraciją, o ir likusieji nuolat girdėjo, kad nėra ką čia veikti. Buvo sudaromas įspūdis, kad Lietuvoje lieka tik tie, kurie nieko nesugeba“, - svarstė pašnekovė.
Pasak projektų vadovės, gyventojų pasitenkinimas gyvenimu šalyje ypač priklauso nuo bendrų nuotaikų, sklandančių valstybėje.
„Jei patys visada šnekėsime, kad čia yra blogai, tai galiausiai ir patikėsime tuo“, - teigė A. Ambrazevičienė.
Pašnekovės nuomone, vien augant šalies ekonomikai didelio gyventojų nuotaikų pagerėjimo gali ir nebūti.
„Jei ekonomikos kilimas lems mažesnę emigraciją, atsiras ir tikėjimas geresne padėtimi Lietuvoje. Žmonės patikės, kad galima ir Lietuvoje daug ko pasiekti. Juk ir prieš krizę žmonės emigravo, nors ekonominė padėtis buvo ir ne tokia bloga. Manau, kad didžiausia problema yra savivertės nebuvimas“, - kalbėjo A. Ambrazevičienė.
Tampame europiečiais
TNS LT apklausa taip pat atskleidė, kad nors laikančių save tik lietuviais šalyje per šešerius metus sumažėjo 10 proc., vis dėlto palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu Lietuvoje išlieka daug gyventojų, save tapatinančių su tėvyne. Tik lietuviais save laiko 50 proc. gyventojų, tuo metu Europos Sąjungoje ši riba siekia 39 proc.
„Jau aštuoneri metai, kai esame Europos Sąjungoje: nuolat matome, kaip Europos Sąjungos gyvenimas daro įtaką Lietuvos gyvenimui. Dalis gyventojų pradeda jaustis ne tik Lietuvos piliečiais, bet ir Sąjungos nariais, - aiškino A. Ambrazevičienė. - Be to, gyventojai daugiau keliauja, daugiau mato ir girdi, kas vyksta Europoje, todėl ir jaučiasi vis labiau europietiški“.
Pašnekovė spėjo, kad ateityje vis daugiau Lietuvos gyventojų jausis europiečiais: „Įsidarbinimo galimybės Europoje bei mažėjantys atstumai leidžia suprasti, kad esame ne tik Lietuvos dalimi. Tikiu, kad ateityje į šalį sugrįš ir dalis emigrantų ar jų vaikų, kurie čia taip pat jau jausis europiečiais“.
Apklausoje atskleidžiama, kad nors Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse 80 proc. gyventojų tiki, kad gyvenimo kokybė Europos Sąjungoje yra aukštesnė nei JAV, Lietuvoje tai pripažino manantys tik 3 iš 10 apklaustųjų.
Vertindami ES ekonomiką, 30 proc. Lietuvos gyventojų teigė tikį, kad ES ekonomika 2030 m. bus stipresnė nei JAV ekonomika.
Tiriant Europos Sąjungos gyventojų nuogąstavimus dėl ekonominės sąjungos iššūkių, nustatyta, kad Europoje labiausiai nerimą kelia viešoji valstybių skola (40 proc. respondentų) ir nedarbas (41 proc.).
Aplinkos problemos (7 proc.) bei nepakankamas ūkio augimas (12 proc.) europiečiams yra neaktualios.
Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausi Europos Sąjungos laukiantys iššūkiai yra nedarbas (43 proc.) ir senėjanti visuomenė (35 proc.).
