„Siekiant apriboti banko prisiimamą riziką metų pradžioje bankui buvo uždrausta sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių (gyventojų – DELFI) terminuotų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis“, – DELFI sakė Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius.
Įprastai mokėdamas dideles palūkanas už indėlius bankas turėtų ir brangiau skolinti kitiems, vadinasi, prisiimti didesnę riziką ir dalyvauti rizikingesniuose projektuose.
Tačiau nepaisant šio sprendimo, tarp bankų „Snoro“ palūkanos vis tiek buvo vienos geriausių. Paskutiniu metu už metinį terminuotą indėlį bankas siūlė 2,65 proc. palūkanų. Šiuo metu didesnes siūlo tik Šiaulių bankas - 3 proc. Po jų pagal palūkanų dydį rikiuojasi „Ūkio bankas“, siūlantis 2,55 proc.
Didžiausių bankų palūkanos nesiekia nė 2 proc. per metus, tačiau kredito unijos siūlo ir 5,5 proc. palūkanų.
Skaičiuojama, kad gyventojai „Snorui“ buvo patikėję 4 mlrd. Lt indėlių. Visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti ir bus grąžinti gyventojams per 30 darbo dienų.
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.
Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto „Snoro“ veikla iš dalies apribota: išsigryninti ir pervesti negalima daugiau nei 500 Lt.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Abu didžiausi „snoro“ akcininkai, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
