„Paprastas dalykas, iš tikrųjų, tam, kad bankas sėkmingai veiktų, jis turi turėti finansinių išteklių ir viskas yra pinigų kainoje. Jeigu kalbame apie valstybinį, nacionalinį banką, tada kalbėkime už kiek jis galėtų (gauti - DELFI) pinigų. Pirmajame etape, be abejo, valstybė turėtų įdėti, na, žinome, už kiek skolinasi valstybė, o uždirbti - būtų visiškas minusas. Be to, įeiti (į rinką – DELFI)... Mes tikrai skatintume ir tikrai džiaugtumėmės, jeigu ateitų naujų žaidėjų, dabar nekalbu apie valstybę, bet naujus (bankus – DELFI) iš kitų valstybių. Be abejo, po „Snoro“ pamokos mes tikrai vertintume kiekvieną naują akcininką - patikėkite manimi, padidinimo stiklas yra tikrai storas. Bet šiai dienai tarptautinėje finansų rinkoje situacija yra tokia, kad iš Europos pinigai bėga ir vargu, ar kas žiūri į galimas naujas investicijas. Manau, reikia palaukti“, - sakė V. Vasiliauskas.
Taip jis kalbėjo per Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdį, kur buvo paklaustas, kaip vertina galimybes Lietuvoje steigti valstybinį banką, galintį konkuruoti su dabar veikiančiais komerciniais bankais.
Lietuvos banko funkcijos yra stebėti ir vertinti šalies ir užsienio finansų sistemose kylančius rizikos veiksnius, atlikti rinkų analizę, prognozuoti pinigų srautus, lėšų poreikį, vertinti turimų finansavimosi šaltinių įvairovę, prižiūrėti mokėjimo sistemas, stiprinti finansinį stabilumą ir kitos.
Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko Lietuvos banko atlikto tyrimo apie komercinių bankų įkainius rezultatų svarstymas.
DELFI skelbė, kad komerciniai bankai daugiausia sąnaudų patiria vykdydami popierinius piniginius pervedimus ir tvarkydami grynuosius pinigus, o daugiausia uždirba pervesdami eurus. Gyventojai už paslaugas mokėtų mažiau, jei vis dažniau grynųjų pinigų operacijas iškeistų į e. bankininkystę. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, ištyręs devynių komercinių bankų įkainius bei jų pagrįstumą.
