„Šalies ūkis pernai augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus. Augimą lėmė atsigavęs vartojimas ir gamybos augimas“ - spaudos konferencijoje pirmadienė sakė Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.

„Augimą lėmė didėjusios eksporto apimtys ir augusi mažmeninė prekyba. Lietuvai kaip ir kitoms Rytų Europos šalims bus sunku pakartoti praeitų metų augimo rezultatą šiemet dėl recesijos lūkesčių euro zonoje (turės neigiamos įtakos eksporto apimtims) bei bendro ekonomikos neapibrėžtumo, kuris neleis stipriai didėti vidaus vartojimui“, - DELFI teigė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pernykštis ekonomikos augimas šiek tiek atsiliko nuo lūkesčių, daugiausia – dėl prastokų paskutinio ketvirčio rezultatų, kurį lėmė smarkiai sulėtėjęs eksporto augimas bei sumažintas įmonių atsargų lygis.

„Lietuvos gamintojai 2011 metus baigė neblogai  - apdirbamosios gamybos augimo tempai metų pabaigoje net paspartėjo. Tai rodo, kad net trumpėjant užsakymų ir sutarčių trukmei, reali paklausa išlieka stabili. Tikėtina, kad ekonomikos augimą paskutinį praėjusį metų ketvirtį slopino ir sumažintos įmonių atsargos. Besiruošdamos neapibrėžtumui ir galimai mažesnei produkcijos paklausai, įmonės prisitaiko kaupdamos mažiau žaliavų ir pabaigtos produkcijos. Šis procesas buvo itin akivaizdus 2009 metais ir turėjo didelę įtaką šalies ekonomikai“, - sakė ekonomistas.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvos eksporto augimo variklis sparčiai praranda savo galią, todėl šiais metais daugiau įtakos turės vidaus vartojimas.

„Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje. Deja, kiek prastesni negu tikėtasi BVP duomenys rodo, kad dėl lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo, Lietuvos eksporto variklis sparčiai praranda savo galią, tad panašu, kad Lietuvos ekonomikos lėktuvui šiais metais teks leistis tik su vienu veikiančiu - vidaus vartojimo, - varikliu. Nuo šio variklio galios didele dalimi priklausys koks bus Lietuvos ekonomikos nusileidimas: „minkštas“ ar „kietas““, - DELFI teigė Ž. Mauricas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad BVP šiais metais augs apie 2,5 proc., tokio paties augimo tikisi DNB bankas. „Swedbank“ prognozėmis ūkis turėtų augti sparčiausiai Europoje – 3,3 proc.

Optimistiškiausiai pernai lapkritį buvo Lietuvos bankas tikėdamasis augimo 3,5 proc. SEB bankas tikisi, kad Lietuvos ūkis šiemet augs 2 proc. Danske bankas – laukia 2,7 proc. augimo.

Augo kainos

2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnė nei 2010 m. gruodį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 5,5 procento padidėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 9,4 procento – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, 4,7 procento − transporto prekių ir paslaugų kainos. 2011 m. vartojimo prekės pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento.

2011 m. valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos augo sparčiau nei rinkos. Per metus reguliuojamos kainos padidėjo 5,7 procento, rinkos − 3 procentais.

Pramonė augo, daugėjo užsakymų

Pramonės produkcija, palyginti su 2010 m., išaugo 7,4 procento, pašalinus darbo dienų įtaką – 7,6 procento. Iš 24 apdirbamosios gamybos rūšių 19-os veiklos rūšių įmonių produkcijos parduota daugiau nei 2010 m.

Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių eksportas sudarė 69,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 procento.

Šalies prekybos įmonėms 2011 m. buvo geriausi per paskutinius trejus metus. Mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis.

Praeiti metai buvo geresni ir statybininkams. Statybos įmonių darbų mastas išaugo 18 procentų, palyginti su 2010 m., tačiau kol kas tai sudaro 56 procentus 2008 m. atliktų statybos darbų. Kaip ir pernai statybos plėtrą lėmė infrastruktūros objektų, kelių ir negyvenamųjų pastatų statybos darbai.

2011 m. pastatyta 5,1 tūkst. butų, tai 38 procentais daugiau nei 2010-aisiais.

Augo atlyginimai

Pernai nedarbas mažėjo visus metus ir sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m.

Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 2,7 procento arba 54 litais ir sudarė 2042 litus. Beveik toks pats darbo užmokestis buvo ir 2008 m. Vidutinis mėnesinis neto (po mokesčių) darbo užmokestis sudarė 1592 litus ir palyginti su ankstesniais metais padidėjo 2,5 proc.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo 3,3 proc. ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus.

Išankstiniais vertinimais, pernai spalio mėnesį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 880 litų. Daugiau nei 15 tūkst. litų gavo 1875 darbuotojai, tai yra 280 darbuotojų daugiau nei 2010 m.

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (lyginama su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu)

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (lyginama su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu), Statistikos departamento duomenys

♦ Bendrojo vidaus produkto pokyčio pirmasis įvertis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją