Tačiau Seimui priėmimus įstatymo pataisas, nuo sausio dvilitrinių vadinamųjų bambalių nebeliks, be to, ir alus juose turės būti ne stipresnis kaip 7,5 proc.
Visa tai sukėlė tikrą galvos skausmą mažiesiems aludariams – esą sumažinus alaus stiprumą, gali nelikti tradicinių jo rūšių, o keisti alaus pakuočių linijas atsieis didžiulius pinigus. Aludariai grasina Lietuvą skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui.
„Kaip planuoti kažkokias investicijas, planuoti savo gamybos apimtis ir pardavimus, kai kiekvienais metais mums Seimas išleidžia vis naujus įstatymus, kurie iš esmės žlugdo smulkiųjį aludarį, realiai einame prie monopolinės valstybės. Neatmetame galimybės bylinėtis, paduoti į teismą, nes iš tikrųjų tai prieštarauja Europos teisei“, – sako Mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė, AB „Kauno alus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė.
Būsimus nuostolius skaičiuoja ir didesni gamintojai – esą mažės darbo našumas, brangs logistika, kai kuriems jų reikės keisti ne tik alaus, bet ir sidro pakuočių linijas.
„Investicijos buvo padarytos ir gana nemažos. Mūsų skaičiavimais, turėtume prarasti netgi penkis milijonus, nes tiesiog ta įmonė nereikalinga, reikia daryti kitas investicijas“, – teigia AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Aludarių gildijos pezidentas sako, kad alaus stiprumo ir pakuotės ribojimas yra beprecedentis, tačiau alaus pramonei teks prisitaikyti.
„Lietuvoje unikali yra ir situacija. Juk pažiūrėkim, iš kur ateina piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, alumi kaip alkoholiniu gėrimu – tai iš bambalių, iš stipraus alaus bambalių. Turime suprasti ir valdžią, kuri imasi kažkokių tikslinių priemonių apriboti piktnaudžiavimui“, – tvirtina Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Kai kurie didieji sako jau pradėję pertvarkas gamyboje ir pastebi, kad Seimo duoti vieneri metai yra per mažai – esą reikėtų bent dvejų ar trejų.
