Susisiekimo ministerijai siūloma parduoti 10 iš 11 kelius prižiūrinčių įmonių, dalį geležinkelių infrastruktūros, bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bei Lietuvos paštą. Kaip DELFI teigė susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, tokios galimybės nėra svarstomos. Esą galima nebent dalinė Lietuvos pašto privatizacija, bet tik ateityje, tuomet, kai įmonė pradės dirbti pelningai.
M. Čerkausko teigimu, dalies „Lietuvos geležinkelių“ funkcijų bei kelius prižiūrinčių įmonių į privačias rankas perleisti jokiais būdais neketinama. Kalbant apie pastarąsias įmones, Susisiekimo ministerija ketina vykdyti jų pertvarką.
„Svarstomas regioninių kelių įmonių sujungimo variantas, bet ne privatizavimas“, - sakė M. Čerkauskas. Pasak jo, sujungdama šias įmones ministerija tikisi sumažinti jų administravimo kaštus ir taip šiek tiek sutaupyti, gerinti kelių priežiūrą.
M. Čerkausko žodžiais, daugelis siūlomų parduoti įmonių yra strateginės svarbos, taigi apie jų dalinį ar visišką privatizavimą negali būti nė kalbos. Vienintelė išimtis – Lietuvos paštas.
Anot ministro patarėjo, svarstoma galimybė dalį pašto akcijų paleisti į prekybą vertybinių popierių biržoje, tačiau greitu metu tai tikrai neįvyks.
„Pirmiausiai reikia, kad įmonė dirbtų pelningai. Tikimės, kad šiuos metus ji baigs su minimaliais nuostoliais arba „ant nulio“. Vėliau, sustiprinus įmonę, būtų galima galvoti apie dalies jos akcijų kotiravimą biržoje“, - aiškino M. Čerkauskas.
Tarp LLRI siūlomų privatizuoti kompanijų yra ir energetikos įmonės. Siūloma parduoti iki 30 proc. „Lietuvos energijos“, „Litgrid“, „Lesto“ ir „Klaipėdos naftos“ akcijų. Valstybės finansines skyles esą būtų galima lopyti ir išparduodant dalį savivaldybių įmonių, mažinant Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybinių įstaigų išlaidas transportui bei privatizuojant valstybines poilsines.
Energetikos ministerija, kaip ir Susisiekimo ministerija, į pasiūlymus privatizuoti valstybines įmones žiūri labai skeptiškai.
„Mūsų pozicija aiški – tokių planų nėra. Užtenka prisiminti „Leo LT“, ar „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo pavyzdį. Rezultatas – mes nebeturime nacionalinio vežėjo. Natūralias monopolijas turi kontroliuoti valstybė. Verslas visų pirma galvoja apie pelną, bet ne apie vartotojų interesus ir socialinę atsakomybę“, - DELFI teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
LLRI skaičiavimais, tokie sprendimai valstybės kišenę papildytų maždaug milijardu litų. Tačiau panašu, kad valdantieji tokios masyvios privatizacijos neketina vykdyti.
