VMI šiuo metu vykdo projektą intriguojančiu pavadinimu „Neturtinga įmonė – turtingas savininkas“. Projekto esmė – tikrinti ženkliai praturtėjusius verslininkus, valdančius įmones, kurios su didelėmis apyvartomis deklaravo menkus pelnus ar net nuostolius.
Įmonė grąžino skolą savininkui: už 70 tūkst. Lt paskolą – pastatai už pusę milijono
Kaip DELFI teigė VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė, kol kas didžiausiais pasiekimais gali pasigirti Klaipėdos mokesčių inspektoriai. Vienas dažniausiai pasitaikančių galimo mokesčių vengimo ir neteisėto praturėjimo metodų – verslininkų nuosavoms įmonėms teikiamos paskolos.
Bene įspūdingiausias atvejis Klaipėdoje užfiksuotas, kai įmonė savo savininkui už palyginti nedidelę paskolą atsidėkojo su kaupu ir perleido jam septynissyk brangesnį nekilnojamąjį turtą (NT). Taip, VMI skaičiavimais, verslininkas nuo valstybės galimai nusuko daugiau kaip 120 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Atliekant asmens mokestinį tyrimą nustatyta, kad pagal Skolos padengimo sutartį bendrovė perdavė nuosavybės teise priklausančius pastatus – nebaigtą statyti vieno aukšto gamybos, pramonės paskirties pastatą, skerdimo cechą ir plovyklą, kurių vidutinė rinkos vertė virš 500 tūkst. Lt. Pastatai perduoti padengti 70 tūkst. Lt skolą, pagal paskolos sutartis tarp susijusios įmonės ir gyventojo. Pateiktoje 2006 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje minėtos sutarties pagrindu gautų apmokestinamųjų pajamų natūra asmuo nedeklaravo ir gyventojų pajamų mokesčio neapskaičiavo bei nesumokėjo virš 120 tūkst. Lt GPM“, - pasakojo V. Kulvinskienė.
VMI taip pat atliko išsamesnį šio verslininko pajamų patikrinimą. Paaiškėjus, kad jo oficialios pajamos gerokai viršijo sukauptas pinigines lėšas, dėl galimai neteisėto praturtėjimo kreiptasi į teisėsaugą.
„Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu surinktą ir iš kitų institucijų bei įstaigų gautą informaciją, sudarytas asmens gautų piniginių lėšų ir patirtų išlaidų preliminarus balansas už 2006-2010 m. laikotarpį. Nustatyta, kad jam neužtenka iš nustatytų šaltinių gautų lėšų 2007 m. tai pačiai bendrovei suteiktoms paskoloms bei metinėse gyventojo turto deklaracijose 2006-2007 m. deklaruojamiems piniginių lėšų banke ir ne banke likučiams sukaupti. Visa surinkta informacija dėl galimo neteisėto praturtėjimo perduota teisėsaugos institucijoms bei inicijuotas asmens mokestinis patikrinimas“, - sakė V. Kulvinskienė.
NT ir paskolos už 1,6 mln. litų – be pakankamų pajamų
VMI į teisėsaugą kreipėsi ir dėl pajūrio verslininkų sutuoktinių poros, kuri milijoninėmis sumomis disponavo neturėdama tam pakankamai pajamų.
„Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad sutuoktiniams 2006-2010 m. laikotarpiu įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų pajamų neužteko pagrįsti patirtoms daugiau kaip 1,6 mln. Lt išlaidoms: NT pirkimui, paskolų suteikimui, šeimos narių išlaikymui ir t.t. Dėl galimai neteisėto praturtėjimo medžiagą perdavėme teisėsaugai“, - tęsė VMI Kontrolės departamento vadovė.
Tuo tarpu vienas pajūrio verslininkas, savo paties įmonėms nuomojęs savo valdomą NT, geranoriškai deklaravo 300 tūkst. Lt iš šios veiklos gautų pajamų ir susimokėjo mokesčius.
„Jis tiriamuoju laikotarpiu juridiniams asmenims nuomojo jam priklausantį NT Palangoje, pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis. Nustatyta, kad tai buvo ne atsitiktiniai nuomos sandoriai, patalpos pritaikytos komercinei veiklai vykdyti. Įvertinus visas turto naudojimo aplinkybes, padaryta išvada, kad asmuo vykdydamas su turto nuoma susijusius sandorius iš esmės vertėsi aktyvia individualia veikla. Mokestinio tyrimo metu asmuo pateikė patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaravo daugiau kaip 300 tūkst. Lt nuomos pajamų iš individualios veiklos, papildomai mokestinio tyrimo metu apskaičiuota virš 11 tūkst. Lt papildomai mokėtinų mokesčių“, - sakė V. Kulvinskienė.
Išlaidos pajamas viršijo 5 mln. Lt
Klaipėdos apskrities VMI, vykdydama projektą „Neturtinga įmonė – turtingas savininkas“, įskaitanti minėtus atvejus, labai rimtai susidomėjo 9 asmenimis – verslininkais ir jų sutuoktiniais. Šio devyneto išlaidos pajamas viršijo net 5 mln. Lt.
„2006-2010 m. laikotarpyje patirtoms išlaidoms pagrįsti trūko pajamų daugiau kaip už 5 mln. Lt. Nustatyti atvejai, kai mokesčių mokėtojai – „turtingi savininkai“ – suteikinėjo paskolas jų pačių valdomiems juridiniams vienetams ar kitu būdu įnešė pinigines lėšas: papildė įmonių sąskaitas bankuose, grynais įnešė į kasą ar apmokėjo už įmonės prekes ir paslaugas. Tokių patikrinimų metu nustatyti trys atvejai, kai gyventojai – „turtingi savininkai“ ir jų sutuoktiniai – 2006-2010 metais savo valdomiems juridiniams vienetams paskolino ar kitais būdais pervedė 5 mln. Lt piniginių lėšų įnašus iš galimai nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų“, - apibendrino pašnekovė.
Nustatė 15 galimų neteisėto praturtėjimo atvejų
Iš viso projekto „Neturtinga įmonė – turtingas savininkas“ eigoje buvo vertinti 10536 „neturtingų“ įmonių duomenys ir 15516 šių įmonių savininkų ar akcininkų bei jų šeimos narių duomenys. Įvertinus visą medžiagą, daugiau kaip 100 asmenų pavesta patikrinti apskričių mokesčių inspektoriams.
Lig šiol baigti 54 atrinktų gyventojų ir 27 susijusių asmenų mokestiniai tyrimai, atlikti 106 operatyvūs patikrinimai dėl priešpriešinės informacijos pateikimo, pradėti 12 atrinktų gyventojų ir 6 susijusių asmenų bei vienos susijusios įmonės mokestiniai patikrinimai, iš viso pradėta 15 mokestinių patikrinimų.
Jau nustatyta 15 galimų neteisėto praturtėjimo atvejų. Tokie „neturtingų“ įmonių savininkai VMI nepajėgė pagrįsti 500 minimalių gyvenimo lygių (arba 65 tūkst. Lt) ar didesnės vertės turto.
