Šiuo metu šildymui ir karštam vandeniui galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, nors daugumai prekių ir paslaugų taikomas įprastas 21 proc. mokestis. Ekspertų nuomone, mokesčių lengvatos šildymui neskatina žmonių renovuoti savo daugiabučių namų.
Tačiau susitarimo projekto dokumentas kol kas tik preliminarus – jis pateiktas įvertinti politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms.
Kaip DELFI sakė viena pagrindinių šio susitarimo autorių asociacijos „Investor's Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, politinės partijos ir profsąjungos savo siūlymų kol kas nepateikė.
„Parengėme pirminį projektą ir jį pateikėme politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir tiek dabar. Dabar aš laukiu jų komentarų. Per pirmą susitikimą kažkiek pateikė, bet dabar laukiam“, - sakė R. Skyrienė.
Nori įpareigoti MMA nesusieti su jokiais rodikliais
Nacionalinio susitarimo projekte siūloma laikytis Mastrichto kriterijų, pagal kuriuos metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, infliacija negali būti didesnė nei 1,5 proc. už trijų mažiausią infliaciją turinčių šalių vidurkius.
Preliminariame dokumente rašoma, kad 2013 m. turėtų būti siekiama subalansuoto biudžeto, todėl politinės institucijos neturėtų priimti jokių teisės aktų, kurie būtų infliacinio pobūdžio. Tarp jų paminima, kad politikai neturėtų susieti minimalios mėnesio algos (MMA) su vidutiniu šalies atlyginimu ar kitais rodikliais.
Šiuo metu MMA siekia 800 Lt iki mokesčių, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 2138 Lt. Vyriausybė yra nutarusi MMA didinti iki 850 Lt nuo rugpjūčio.
Susitarimu patariama, kad nuo 2016 m. bent 50 proc. budžeto būtų formuojamas programiniu principu, o bet kokie mokesčių pakeitimai galėtų įsigalioti tik po metų. Projekto iniciatoriai siūlo įsipareigoti, kad nebūtų keičiami mokestiniai įstatymai biudžeto formavimo metu, nebent tai būtų įvairių mokestinių lengvatų naikinimas ar jeigu pakeitimai susiję su Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimu.
Nenori progresinių mokesčių
Primenama, kad šiuo metu gyventojų pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinamos taikant skirtingą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šiuo metu NPD yra kintamas, didžiausia neapmokestinama riba – 470 Lt, bet atlyginimui kylant NPD mažėja.
Nacionaliniu susitarimu, be kita ko, siūlo svarstyti galimybę teikti vadinamąją šeimos deklaraciją – esą taip būtų įvertintas šeimos narių skaičius ir atitinkamai pritaikytos lengvatos, NPD bei galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių.
Dokumentu raginama gerinti ir verslo aplinką: stiprinti verslumą, skatinti tarptautinio verslo plėtrą, mažinti biurokratinių kliūčių, kovoti su šešėline ekonomika, šiuolaikiškai reguliuoti darbo santykius.
Nacionalinio susitarimo rengėjai taip pat nori, kad Lietuvoje būtų didinamas profesinio mokymo patrauklumas, gerinamas verslo įvaizdis, o valstybė atsisakytų jai nebūdingos veiklos ir nedubliuotų verslo.
Politikams siūloma nežlugdyti pradėtos pensijų reformos, stiprinti paskatas privačiam kaupimui, tęsti švietimo reformą taip, kad kiltų mokslo ir tyrimų kokybė.
Susitarime esama pasiūlymų valstybės valdymo tobulinimui – siūloma peržiūrėti pasenusius teisės aktus, rengiant naujus įstatymus juos įvertinti turėtų iš socialinių partnerių – verslo ir profsąjungų – atstovų sudarytos tarybos, raginama sušiuolaikinti valstybinių įmonių valdymą.
Tariamasi ne pirmą kartą
Vartojimo srityje Nacionalinio susitarimo rengėjai siūlo įdiegti principą „vartoti tiek, kiek reikia“ bei „teršėjas moka“ ir kelti vartotojų energetinio sąmoningumo lygį.
Energijos išteklių tiekimo lygmenyje raginama siekti optimalaus energijos išteklių transportavimo infrastruktūros vystymo, taip pat norima energijos tiekimo saugumo ir patikimumo, energijos išteklių diversifikavimo bei tiekimo vartotojui mažiausiomis sąnaudomis.
Remiantis preliminariu susitarimu, po Seimo rinkimų suformuota nauja Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais turėtų paruošti Nacionalinio susitarimo įgyvendinimo planą.
2009-ųjų spalį Vyriausybė su socialiniais partneriais pasirašė Nacionalinį susitarimą, numatantį fiskalinio konsolidavimo priemones, pavyzdžiui, valstybės išlaidų mažinimo priemones, mokestinės aplinkos optimizavimą, „Sordros“ biudžeto subalansavimą. Jame buvo numatytos ekonomikos gaivinimo priemonės, pavyzdžiui, pelno mokesčio sumažinimas nuo 13 iki 5 proc., buvo nuspręsta laikinai sumažinti pensijas, pertvarkyta socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, nuspręsta mažinti biurokratinį aparatą.
