Inspektorius puolė kumščiais
Naujieji vergvaldžiai nesibaimina net pagrasinimų skųstis Darbo inspekcijai. Jie tik šaiposi, nes įrodyti, kad kažkas lenkė nugarą jų valdose, – misija neįmanoma.
Nelegalių darbuotojų gaudynės įmonėse Darbo inspekcijos pareigūnams primena trilerio filmus.
„Esame regėję, kaip darbdaviai, kol vyko patikra, nelegaliai dirbantį personalą slėpė didžiuliame šaldytuve“, – prisiminė inspektoriai.
Kitas nelegaliai įdarbinęs darbdavys inspektorius puolė kumščiais. Vyrą tiek įsiutino netikėta patikra, kad jis griebė niokoti pareigūnų filmavimo kamerą.
Padavėjos tapo klientėmis
Prieš keletą dienų patikra viename Klaipėdos senamiestyje esančiame restorane labiau priminė komediją.
Ant slenksčio pasirodžius Darbo inspekcijos pareigūnams, personalas metė prijuostes į pakampius ir lyg klientai susėdo prie stalelių gurkšnoti kavos. Kita dalis nelegalų išsilakstė.
„Restorane yra penki išėjimai, visi nėrė į lauką. Tuščioje virtuvėje teliko kunkuliuojantys ant viryklių katilai“, – pasakojo Darbo inspekcijos pareigūnas Ilkin Dadašov.
Tikrintojų nepabūgo tik viena darbuotoja, tačiau moteris nesugebėjo rišliai atsakyti, kaip ji viena sugeba ir maistą virtuvėje ruošti, ir klientus aptarnauti.
Inspektoriai pripažįsta, kad nelegalus darbas klesti, o tikro apynasrio tiek juodajai buhalterijai, tiek nelegaliam darbui kol kas nėra.
„Negi kaip užsienio filmuose teks apsupti įmones policijos būriais, kad pavyktų sučiupti nelegalius darbuotojus?“ – retoriškai klausė Darbo inspekcijos atstovai.
Atsikrato nesumokėjęs
„Už mėnesį gauti 62 litus 60 centų algos, ar tai normalu? Dirbome po 12 valandų, o darbdavys net nežada atsiskaityti“, – dienraščiui aiškino buvusi inspektorių tikrinto restorano darbuotoja.
Vergove galima būtų pavadinti įžūlių verslininkų būdą pelnytis iš samdinių darbo.
„Dirbi mėnesį ar du, o žadėtos algos negauni. Pabandai pareikalauti, prasideda priekaištai ar net grasinimai“, – aiškino dvi klaipėdietės, atsidūrusios aklavietėje, kai pamėgino stoti į kovą su darbdaviu.
Merginos tikino, kad verslininkas sukūrė visą mechanizmą.
„Iš pradžių žadami aukso kalnai. Įsidarbinant žadamas padorus atlyginimas, o po poros mėnesių darbdavio elgesys pasikeičia – žadėtų pinigų jis jau nebenori mokėti. Atsikratęs vienų darbuotojų, jis priima naujus, tačiau ir jiems kažin ar mokės“, – aiškino klaipėdietės.
Išgirdo kaltinimus vagiliavimu
Virėjos darbo skelbimą aptikusi 21-erių Kristina aiškino, kad potencialūs darbuotojai buvo viliojami 1,5–2 tūkst. litų atlyginimais.
„Man pažadėjo 1,2 tūkst. litų algą. Tokia ji turėjo būti pirmąjį mėnesį. Tačiau vėliau sąlygos ėmė kisti. Mačiau, kaip per tą mėnesį pasikeitė visa eilė darbuotojų – arba jie patys išeidavo, arba būdavo priversti. Prieš mane dirbęs virėjas už dvi savaites darbo gavo 138 litus“, – aiškino Kristina.
Merginos prisipažino, jog iki šios patirties nebuvo susimąsčiusios, kodėl sutiko pasirašyti darbo sutartį vos pusei etato.
„O juk dirbome po 12 valandų. Nei padavėjos, nei virėjos neturėjo darbo grafikų“, – pasakojo kita šio restorano buvusi darbuotoja Svetlana.
Vienai verslininkas teikėsi sumokėti sulygtą mėnesio atlygį, tačiau už likusias dvi savaites priklausančių 500 litų jis nenori mokėti.
„Kai tik pareikalavau algos, išgirdau kaltinimus vagiliavimais. Esą maistą iš virtuvės vogiau. Niekada taip nesielgiau, todėl pagrasinau, kad kreipsiuosi į Darbo inspekciją“, – kalbėjo Kristina.
Tai išgirdęs verslininkas smogė samdinei žemiau juostos. „Jis pagrasino, jog pasistengs, kad darbo netektų net ir mano mama, kuri dirba prekybos centre“, – skundėsi Kristina.
Per mėnesį – 17 atleistųjų
Klaipėdietės nutarė nenuleisti rankų ir vis dėlto parašė pareiškimus Darbo inspekcijai dėl neišmokėtų atlyginimų.
„Šį pirmadienį jam įteiktas privalomas įpareigojimas atsiskaityti su darbuotojais“, – aiškino Darbo inspekcijos pareigūnas.
Merginos stebėjosi, kad ne vienam uostamiesčio klubui vadovavęs vyras dėl kelių šimtų litų nutarė elgtis su darbuotojais lyg su beteise darbo jėga.
„Į akis buvo pasakyta: o kaip aš įrodysiu, kad dirbau po 12 valandų? Kur esą tabeliai?“ – kraupo merginos.
Darbo inspekcijos pareigūnas I.Dadašov aiškino, kad šioje situacijoje iš tiesų darbdavys manipuliuoja savo teisėmis.
„Kažin ar darbo faktą pavyks įrodyti. Belieka pačiam darbuotojui rūpintis, kad įdarbinant būtų įrašyta, kiek valandų jis dirbs, kokį atlyginimą gaus“, – aiškino inspektorius.
Su darbdaviu dėl atlygio susikovusios merginos stebėjosi: jei darbdavys apgauna, pagalbos nėra kur kreiptis.
„Negi eisi bylinėtis, jei algos negavai? Jis jaučiasi ramus, nors mūsų akyse per mėnesį pasikeitė apie 17 žmonių. O tai daug pasako apie įmonę“, – guodėsi merginos.
Už dyką dirbo iki paryčių
Darbo inspekcijos pareigūnų nestebina toks naujųjų lietuvių biznio modelis.
Juodoji buhalterija lietuvių įmonėse esą siekia kur kas didesnius mastus, nei bando įvardyti ekonomikos analitikai.
„Kaip galima norėti likti Lietuvoje? Vienas jaunas vaikinas, dirbęs čia barmenu, paprašė pinigų bent už darbo savaitę. Žmogus net naktimis dirbo, tačiau išgirdo atsakymą, kad pinigų negaus, esą jis išvis nedirbo“, – kraupo merginos.
Šiame restorane nugarą lenkusios klaipėdietės jau ieškosi darbo užsienio valstybėse.
„Tačiau mūsų pareiga perspėti jaunimą, nes tokie dalykai gali vykti daugelyje įmonių“, – kalbėjo pašnekovės.
Darbo inspekcijos pareigūnas I.Dadašov pastebėjo, kad pats darbuotojas turėtų dirbti tiek valandų, kiek jų nurodyta darbo sutartyje.
Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena nelegalaus darbo byla, kurioje du laivų remontininkai bando įrodyti, kad jie dirbo įmonėje, ir siekia atgauti uždirbtus pinigus.
Tačiau įmonės vadovas ginasi nuo kaltinimų tuo, jog visi kiti jo pavaldiniai yra pasiruošę paliudyti teisme, kad šių dviejų darbininkų niekas akyse nėra matęs šioje įmonėje.
Dirbo nelegaliai
Per pusmetį Lietuvoje išaiškinti 1002 nelegalūs darbuotojai.
Klaipėdoje išaiškinta 80 nelegaliai dirbusių asmenų.
Už nelegalaus darbo organizavimą darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkst. litų.
Pakartotinai nustačius tokius pažeidimus, darbdaviui gresia nuo 10 iki 20 tūkst. litų bauda.
