Šią gegužę metinė infliacija pasiekė 5 proc. - tai aukščiausias lygis per pastaruosius dvejus metus. Kainos 40 proc. mažesnės už ES vidurkį. Tačiau drabužių ir avalynės kainos Baltijos šalyse lenkia ES vidurkį – Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 2 proc. aukštesnės nei ES vidurkis.
„Swedbank“ analitikai teigia, kad kainų augimas Lietuvoje susijęs ne tik su globaliais veiksniais. O drabužių kainos aukštesnės, nes Lietuvos prekybininkai, atstovaudami mažai rinkai turi mažiau derybinių svertų derėtis dėl kainos, be to, dirba su didelėmis maržomis. Tuo tarpu turguje parduodami drabužiai oficialioje statistikoje neapskaitomi, todėl neatsispindi kainose, sakoma „Swedbank“ komentare.
Daug didesni skirtumai tarp Baltijos šalių pastebimi analizuojant komunalinių paslaugų (šildymo, vandens, elektros) kainas- Lietuvoje jos sudaro 44 proc., Latvijoje – 61 proc., Estijoje – 72 proc. ES vidurkio. Banko analitikai aiškina, kad taip yra dėl Lietuvoje paplitusių kompensacijų už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat galiojanti PVM lengvata. Tačiau lietuviai daugiau nei ketvirtį savo pajamų išleidžia maistui, kuomet vidutinis europietis – tik apie 16 proc.
Maistas Baltijos šalyse brango sparčiau nei kitur ES – per metus maisto produktų kainos išaugo apie 11 proc., kada euro zonoje maisto kainų augimas siekė tik 2 proc. Panašiais tempais maisto kainos šoktelėjo tik Rumunijoje ir Vengrijoje.
Anot banko vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, kainų augimui paaiškinti neužtenka tik globalių veiksnių analizės. Lietuvoje taip pat stinga vidinės konkurencijos.
Pasaulio Ekonomikos Forumo atliktas šalių konkurencingumo vertinimas rodo, kad Lietuvos vidinė konkurencija paskutiniais metais žymiai pablogėjo – 2010 m. Lietuva nukrito 17 vietų ir dabar užima 100-ąją vietą iš 139 vertintų šalių (Latvija – 74, Estija- 33). Pagal antimonopolinės politikos efektyvumą Lietuva atsilieka nuo tokių šalių kaip Sirija, Mozambikas ar Bangladešas – praėjusiais metais užimta 111 vieta.
„Pieno produktai brango septynis kartus greičiau nei euro zonoje, nėra daugiau tokios šalies, kur pieno produktų infliacija būtų dviženklė. Pakankamai bloga situacija, kai keturi didžiausi pieno gamintojai turi maždaug 80 proc. visos rinkos. (...) Du didžiausi prekybos tinklai užima – 60 proc., keturi – 90 proc. rinkos, todėl pigių Vokietijos tinklų atėjimas į rinką padėtų sumažinti kainas šalyje“, - antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė N. Mačiulis. Anot jo, kuomet rinkoje veikiančių įmonių – mažai, nebūtinas ir kartelinis susitarimas, kad kainos kiltų nepriklausomai nuo sąnaudų.
„Gali paskatinti vidinę konkurenciją, bet didesnė problema, kad jokių nelegalių susitarimų nėra, nes kai rinkoje trys ar keturi žaidėjai, jiems net nereikia tartis, kad kainos augtų greičiau nei sąnaudos. Vadovėliuose tai vadinama nebyliu karteliu. Toms įmonėms nebėra poreikio konkuruoti per kainas. Reikia gerinti sąlygas, per kurias dabar sunku užsienio įmonėms ateiti. Ne kartą tenka girdėti, kad užkertamas kelias užsienio investicijoms, nes norima apsaugoti lietuvišką įmonę“, - kalbėjo ekonomistas. Jo teigimu, augti kainas gali paskatinti ir gyventojų lūkesčiai dėl infliacijos, nes kuomet tikimasi kainų didėjimo, tai lengviau daryti ir pačioms įmonėms, tačiau artimiausiu metu kainų augimas turėtų mažėti.
„Swedbank“ ekonomisto prognozėmis, šiemet infliacija turėtų viršyti 4 proc., tai maždaug puse procentinio punkto daugiau, nei bankas prognozavo pavasarį, tuo tarpu atlyginimų augimas turėtų siekti apie 3,5 proc.
