N. Mačiulis tiki, kad Lietuva yra pakankamai gerai pasiruošusi euro zonos galimiems iššūkiams. Kol kitos Europos Sąjungos šalys ilgam įklimpo nuosmukyje, Lietuvoje jis truko apie pusantrų metų. „Jau kitų metų viduryje santykinė Baltijos šalių padėtis palyginus su prieškriziniu laikotarpiu bus geresnė nei euro zonos šalių“, - prognozuoja ekonomistas.
Nors Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) yra apie 7 proc. mažesnis, lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, N. Mačiulis sako, kad jau po metų bus galima pradėti kalbėti apie galimą šalies BVP rekordą.
„Žinoma, prieš krizę ekonomika buvo išsipūtusi dėl nekilnojamo turto burbulo, vartojimo bei neracionalių lūkesčių ir tai nėra situacija, į kurią reikėtų grįžti“, - įspėja specialistas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, Lietuvai po nuosmukio atsistoti ant kojų padėjo darbo našumo didinimas ir sąnaudų mažinimas. „Tačiau, kad ekonomika vystytųsi tvariai, darbo užmokestis turi augti panašiu tempu kaip darbo našumas. Juk jei įmonėje sąnaudos auga dvigubai greičiau nei sukuriama pridėtinė vertė, toks laikotarpis negali tęstis ilgai“, - pabrėžia ekonomistas.
Tačiau N. Mačiulis taip pat įspėja, kad periodas, kai našumas auga daug sparčiau nei darbo užmokestis, kokia situacija dabar ir yra šalyje, irgi tęstis ilgai negali: „Vadinu tai – žemai kabančiu vaisiu. Kai realus darbo užmokestis auga lėčiau nei našumas, tai didina eksportuojančių įmonių konkurencingumą, bet žiūrint į vidaus paklausą, ji išlieka vangi“.
Ekonomistas taip pat pataria per daug nebijoti neramumų euro zonoje, nes Lietuvos gerą pasiruošimą išbandymams rodo ir užsienio prekybos balanso rodiklis, kuris šiuo metu yra perteklinis ir siekia 4,8 proc. BVP. 2008 m. pirmajame ketvirtyje buvo 20,3 proc. BVP deficitas.
Naujam burbului pūstis neleidžia ir namų ūkio sprendimai atidėti skolinimąsi. Pasak N. Mačiulio, prie tokių sprendimų prisideda ir priešrinkiminiai debatai, skatinantys neigiamus gyventojų lūkesčius.
Kol kas Lietuva gerai vertinama ir finansų rinkose. „Fiskalinė drausmė, struktūrinių reformų tęstinumas gali išlaikyti pasitikėjimą finansų rinkose“, - sako N. Mačiulis.
Komentuodamas Lietuvos konkurencingumą, ekonomistas žvelgė į Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą, kur Lietuva kai kuriose srityse vertinama itin palankiai, tačiau kai kuriose turėtų ir pasitempti.
„Pagal daugelį rodiklių Lietuva patenka tarp 20-40 geriausiai vertintų valstybių. Bet jei pasižiūrime į rodiklius, tai visai nestebina, kad atrodome neblogai pagal maliarijos įtaka verslui ar ŽIV rodiklius“, - juokauja ekonomistas.
Tačiau tokiais aspektais, kaip apmokestinimo mastas, viešieji pirkimai, visuomenės pasitikėjimas politikais, Lietuvą nustumia į konkurencingumo sąrašo pabaigą.
Pagal apmokestinimo mastą ir poveikį ekonomikai Lietuva yra 125 vietoje. „Žiūrint politikų debatus, girdime, kad norima padidinti mokesčius. Tačiau Lietuva perskirsto tiek mažai BVP, nes kaip tik mokesčiai yra per dideli ir tai sukuria mokesčių vengimo efektą. Taip pat Lietuva viena iš paskutinių yra pagal darbo rinkos efektyvumą. Šiemet pradėta darbo rinkos reforma buvo prislopinta dėl profsąjungų pasipriešinimo“, - pastebi „Swedbank“ atstovas.
Pagal viešųjų pirkimų kriterijų Lietuvai tenka 96 vieta, o pagal visuomenės pasitikėjimą politikais – 113 vieta.
Kalbėdamas apie artėjantį valdžios pasikeitimą, N. Mačiulis akcentuoja, kad reikėtų nepamiršti, jog rinkiminės programos ir Vyriausybės programos yra kaip atskiri pasauliai, kurie taip ir nesusitinka: „Nemanau, kad jei būtų įgyvendinami visi rinkiminiai pažadai, jie nustumtų Lietuvą į recesiją. Taip pat, manau, kad tikrai jie nebus įgyvendinami“.
