Kaip rašė DELFI, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Šeškauskaitė neseniai vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad nepaisant to, jog rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi 80 proc. lietuviškų mokyklų mokinių, tai nėra jos būtinumo patvirtinimas, tiesiog mokyklose dažnai trūksta kitų kalbų mokytojų.

R.Jurkėnas: rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės

Specialistai teigia, jog rusų kalbos žinių reikia tiek daugianacionaliniame Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Kalbų mokyklos „Kalba.lt“ direktorius Rytis Jurkėnas pabrėžė – rusų kalbos kursų paklausa pastebima ir mononacionaliniame Kaune. R. Jurkėno nuomone, Lietuvoje išaugo jauna karta, kuri net mokydamasi rusų kalbos mokykloje, jos nemoka.

„Dirbame rinkoje jau 20 metų, tad galime daryti šiokias tokias išvadas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dešimto dešimtmečio viduryje žmonių dėmesys akivaizdžiai nukrypo į anglų kalbą, todėl dabartiniai 26–28 m. jauni žmonės gerai moka anglų kalbą, tačiau nemoka rusų kalbos. Tie, kam daugiau, nei 30 m., moka rusų kalbą, tačiau ši karta sulig kiekvienas metais sensta. Galima teigti, jog darbo rinkoje aktyviausi rusų kalbos nemokantys gyventojai“, – sakė R. Jurkėnas.

Jis konstatavo, kad jaunimo, kuris mokykloje mokosi rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, žinios nepakankamos. Priežastis – nepakankamas mokymo lygis ir mažas mokymuisi skiriamų valandų skaičius.

„Pastebėjome, kad mokyklose anglų kalbos mokosi apie 50 proc., bet tik 10 proc. iš jų vėliau sugeba, pavyzdžiui, tęsti mokslus užsienyje. Na o kalbant apie rusų kalbą, lietuviškos mokyklos, deja, nesuteikia rusų kalbos žinių. Egzistuoja dvejopas spaudimas: iš vienos pusės – tėvai, kurie, suprasdami geopolitinę Lietuvos padėtį, nori, kad jų vaikai kalbėtų šią kalba, iš kitos pusės spaudžia rinka, kurioje irgi reikalingos rusų kalbos žinios“, – teigė R. Jurkėnas. Jis pabrėžė, kad rusų kalbos mokosi tiek vaikai, kuriuos į kursus užrašo tėvai, tiek jauni specialistai.

„Per metus pas mus mokosi apie 9 000 žmonių. Žinoma, vertinant procentais, rusų kalba dar neužima svarios dalies, tačiau tendencija akivaizdi – rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės“, – apibendrino R. Jurkėnas.

Darbui su Lietuvos ir Rusijos klientais

Kad rusų kalba paklausi darbo rinkoje, taip pat ir nedideliuose miestuose, galima padaryti išvadą, panagrinėjus skelbimus su darbdavių keliamais reikalavimais galimiems kandidatams.

Interneto svetainėje „Cv.lt“ patalpintas skelbimas, kad vienas bankas Mažeikiuose ieško klientų aptarnavimo specialisto, kuris be atitinkamo finansinio ar ekonominio išsilavinimo ir patirties draudimo srityje turėtų mokėti ir anglų bei rusų kalbas. Kita – elektros tinklų diegimo įmonė ieško inžinierių dirbti Kaune, Joniškyje, Pakruojyje, Raseiniuose, Kelmėje, Šakiuose. Vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

Kaip DELFI sakė įmonės „CV Bankas“ projektų vadovas Tomas Toleikis, pastaruoju metu daug darbdavių nurodo, jog vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

„Tai ypač pasakytina apie darbus, kuriuose reikia bendrauti su klientais. Reikalaujama, kad rusų kalbą mokėtų vadybininkai, pardavėjai ir kitų profesijų atstovai. Be to, (rusų) kalbos reikia specialistams, kurie dirba su rytais – Rusija ir kitomis šalimis, kuriose kalbama rusiškai“, – sakė T. Toleikis.

Jo teigimu, sunku pasakyti, kiek procentų sudaro tokie skelbimai, tačiau pastarųjų metų tendencija pastovi – jų gana daug.

„Šiaip rasti rusų kalbą mokantį specialistą nėra sunku, Lietuvoje šią kalbą dar moka ir gana neblogai. Tiesa, reikia pripažinti, kad jaunimas jau kur kas geriau moka anglų kalbą. Kur kas sunkiau rasti specialistą, mokantį estų ar skandinavų kalbas“, – konstatavo T. Toleikis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (242)