Taiko į aukštus objektus
Praėjusią savaitę kamuolinis žaibas didžiulių nuostolių padarė klaipėdiečių šeimai. Nuo žaibo iškrovos kilęs gaisras pasiglemžė gyvenamojo namo stogą, antrą aukštą, visus baldus. Neapdrausto būsto neapsaugojo net ir įrengtas žaibolaidis.
Tokia pati situacija buvo ištikusi ir Kauno rajono gyventojus – nuo žaibo iškrovos užsidegė medinių rąstų namas. Ugnis surijo medines stogo konstrukcijas, stipriai apdegė namo sienos, apdailos dailylentės.
„Gaisras sunaikino viską, kas buvo viduje, – šaldytuvą, televizorių, skalbimo mašiną, baldus ir namų apyvokos daiktus. Būsto nebuvome apdraudę, nes nemažai pinigų kainavo žaibolaidis“, – gailėjosi namo šeimininkas Alvydas.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Gintauto Druktenio, siekiant išvengti nelaimės, reikia pasirūpinti žaibolaidžiu, o jeigu jis jau yra, patartina patikrinti, ar jis gerai įžemintas, tvarkingas.
Žaibolaidis nevisagalis
Žaibolaidžius įrengiančios įmonės UAB „Žaibosauga LT“ vadovas Marius Strankauskas teigė, kad joks žaibolaidis neužtikrins šimtaprocentinės pastato apsaugos – priklausomai nuo žaibo iškrovos pavojaus ir pažeidimų laipsnio, apsaugos tikimybė svyruoja nuo 84 iki 99 proc. Anot jo, blogai įrengtas žaibolaidis gali pridaryti žalos, todėl apsaugą nuo žaibų reikia rinktis atsakingai.
„Esama dviejų žaibolaidžių sistemų: pasyvioji saugo tik vieną pastatą, o aktyvioji – teritoriją su keliais pastatais. Pastaroji sistema mažai ištirta, todėl laikoma ne tokia patikima ir efektyvia kaip tradicinis žaibolaidis“, – žaibolaidžių skirtumus paaiškino M.Strankauskas.
Nepaisant didelių investicijų į žaibolaidį (pasyvusis gali kainuoti 1 600–10 000 Lt, o aktyvusis – ne mažiau nei 3 500 Lt), norinčiųjų juos įsirengti kasmet daugėja apie 30 proc. – dauguma apsauga nuo žaibų susirūpina įsigiję naują namą, likusieji – tik nukentėjus kaimynų ar artimųjų turtui.
Stichijos skatina draustis
Pasak kalbintų draudimo bendrovių atstovų, poreikį drausti būstą pastaruoju metu itin skatino padažnėjusios gamtos stichijos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo 2006 m. nekilnojamojo turto draudimo rinka Lietuvoje išaugo beveik dvigubai – nuo 13 iki 24 proc. visų būstų.
„Pavyzdys – garsioji pernai prasiautusi audra, kurios metu dauguma gyventojų patyrė didelių nuostolių ir toli gražu ne visiems ir ne visas išlaidas kompensavo valstybė. Tą mėnesį, palyginti su ankstesnių metų tuo pat laikotarpiu, „Lietuvos draudimo“ sudaromų naujų draudimo sutarčių padaugėjo net 89,5 proc.“, – prisiminė AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Nuo gamtos stichijų dažniausiai nukenčia potvynio zonoje esantis turtas bei seni mediniai ar avarinės būklės pastatai. „PZU Lietuvos“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas tvirtina, kad gyventojai, baimindamiesi vandens prasiskverbimo į pastatą, vis dažniau renkasi įvairiausią draudimo apsaugą.
„Per dvejus metus tokių draudimo sutarčių padaugėjo 3 kartus. Dažniausiai jos pageidavo nuosavų namų gyventojai, kurių pastatą apsemti gali tiek lietus, tiek ištirpęs sniegas“, – sakė E.Skupas.
„Lietuvos draudime“ šiemet nekilnojamąjį turtą apdraudė daugiau kaip 100 tūkst., o „ERGO Lietuvoje“ – 50 tūkst. klientų (9 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu).
Būtina pasirūpinti ne tik namu
Būsto draudimo apimtis Lietuvoje didėja, ji vis tiek yra kelis kartus mažesnė nei Vakarų Europoje. Drausti nekilnojamojo turto gyventojai dažnai neskuba galvodami, kad jų nuosavybei „tikrai nieko nenutiks“, tačiau, kaip rodo gamtos stichijų daroma žala, toks mąstymas neteisingas.
„Lietuvoje dar nėra susiformavusios tradicijos pačiam savininkui pasirūpinti savo turtu. Įprasta galvoti, kad jei kils didelė audra, gaisras ar kokia kita nelaimė, padės valdžia. Vis dėlto tokia parama nesuteikiama greitai, o draudikai per kelias savaites apskaičiuoja žalą ir išmoka išmoką“, – įsitikinęs „Lietuvos draudimo“ darbuotojas A.Gimbickas.
Kiekvieno objekto draudimo įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į konkretaus namo ar buto būklę, draudimo sumą ir kitas galimas rizikas. Draudžiantis skirtingose draudimo bendrovės, įmokos dydis gali svyruoti nuo maždaug šimto iki kelių šimtų litų. Ar gyventojui apsimoka kasmet drausti būstą ir papildomai – kitus kiemo statinius?
„Neseniai Šiaulių rajone prasiautus audrai, vėjas apgadino namą, rankų darbo tvorą, pavėsinę, šuns voljerą. Deja, šeimininkai nebuvo šio turto apdraudę, tad galėjome atlyginti tik namui padarytus nuostolius – 10 tūkst. Lt. Kiemo statinių nuostoliai gali siekti iki
8 tūkst. Lt, tačiau jie guls ant šeimininkų pečių“, – situaciją paaiškino „PZU Lietuvos“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius E.Skupas.
Jis prisiminė ir porą atvejų, kai žaibui sudeginus statinius, bendrovė nukentėjusiesiems išmokėjo tūkstantines sumas: už žaibo sudegintą ūkinį pastatą Šalčininkų rajone buvo išmokėti 25 tūkst. Lt, o už sudegusią daržinę Ignalinos rajone – beveik 4 tūkst. Lt.
Gamtos stichijų šėlsmas:
• šiemet Lietuvoje nuo žaibo iškrovos jau kilo 79 gaisrai, dažniausiai degė įvairūs ūkinės paskirties pastatai, ypač kaimo vietovėse. Žaibai buvo uždegę 26 individualius gyvenamuosius namus ir 3 daugiabučius, iki pamatų supleškino 3 gyvenamuosius namus, 7 ūkinius pastatus, pirtį;
• per potvynį buvo atlikti 89 gelbėjimo darbai, kurių metu buvo išgelbėti 2 žmonės;
• dėl rugpjūčio 19–21 d. Lietuvoje siautusio stipraus vėjo ugniagesiai gelbėtojai net 46 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių nuo kelių ir gatvių.
