Anot jo, Graikijos reikalai nepagerės, nes politinė situacija šioje šalyje kasdien blogėja. Vis dėlto, pagrindinė problema slypi ne šioje valstybėje – po 3-6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų.
„Be Portugalijos ir Kipro euras gali apsieiti, bet ne be Italijos ar Ispanijos. Žinoma, Vokietija gali likti su Austrija, Suomija ir Olandija. Nors branduolys egzistuos toliau, bet tai vis tiek jau reikš euro zonos žlugimą. Tokios baigties tikimybė per artimiausius trejus-penkerius metus siekia beveik 50 procentų“, - įsitikinęs N. Roubini.
Ekonomistas pasisako prieš krizėje atsidūrusių šalių gelbėjimą. „Jeigu skolininkas gyveno ne pagal turimas lėšas ir yra reguliariai gelbėjamas suteikiant vis naujas paskolas, tai ir ateityje jis nepakeis savo elgesio stiliaus“, - įsitikinęs profesorius.
Kalbėdamas apie euro zonos žlugimą, N. Roubinio išpranašavo tokį scenarijų – tuo atveju, jeigu atgims Vokietijos markė, jos kursas euro atžvilgiu stipriai išaugs, o lyras, drachmas ar eskudus turinčios šalys praras galimybę mokėti skolas. Jos bus priverstos sustabdyti išmokas, o reali skolinių įsipareigojimų vertė kris iki minimumo. Investuotojai ir bankai praras didžiulį kapitalą.
