Šalies valdininkai ir verslininkai paskaičiavo galimus dalyvavimo pagalbos PIIGS šalims programoje nuostolius ir padarė išvadą, kad esant tokioms sąlygoms grįžimas prie suomiškos markės – geriausias variantas šaliai, rašo finmarket.ru.

1.Visos Skandinavijos valstybės, išskyrus Suomiją, nepriklauso euro zonai ir / arba Europos Sąjungai, o tai nė trupučio neveikia jų ekonomikos. Norvegija ir Islandija nebuvo prisijungusios prie ES: pirmoji klesti dėl savo žaliavų, antrąją ištiko krizė dėl sprogusio bankų sektoriaus burbulo. Danija atsisakė narystės euro zonoje ir nesutiko pusiau susieti savo kronos su euru. Švedija ketino prisijungti prie euro zonos, bet taip ir neprisijungė ir vargu ar artimiausiu metu prisijungs. Kadangi nė viena Skandinavijos šalis nėra euro zonos narė, kokia prasmė Suomijai joje likti?

2.Norint išeiti iš euro zonos, Suomijai tektų pasitraukti ir iš ES, tačiau ji be didelių sąnaudų gali išsaugoti daugumą euro zonos ir ES narystės privalumų. Kaip ir Danija, Suomija galėtų pusiau susieti savo naują nacionalinę valiutą su euru (arba Vokietijos marke, jeigu euro zona žlugtų) ir gauti naudos iš mažo valiutos kurso kintamumo bei išsaugoti galimybę esant reikalui kelti valiutą aukštyn arba leisti žemyn. Netgi galima išsaugoti daugelį laisvos prekybos su ES privalumų, sudarius susitarimą dėl laisvos prekybos su visa ES arba tik su Vokietija. Tada nebūtų apribojimų, kurie neišvengiami priklausant ES.

3.Likusi euro zonoje Suomija patirs nuostolių, kurių tikrai nereikia nacionalinei ekonomikai. O išėjimas iš euro zonos žada daugybę privalumų.
Suomijai nereikia įnešti indėlio į Europos finansinio stabilumo fondą ir nuolatinį Europos stabilumo mechanizmą – ES narės, kurios nepriklauso euro zonai, neprisideda prie paramos programų.

Pasitraukusi iš euro zonos Suomija išvengtų galimų nuostolių, susijusių su būtinybe kaupti rezervus ES bankų sistemos stabilizavimui, o jau sukaupti rezervai grįžtų į nacionalinę ekonomiką.

Prekybos nuostoliai būtų nedideli, dėl individualių laisvosios prekybos sutarčių su kai kuriomis ES šalimis jie apskritai pasidarytų minimalūs.

Riziką, jog žlugus euro zonai, sumažėtų Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP), bus galima sumažinti padidinus pinigų politikos ir svyruojančio nacionalinės valiutos kurso lankstumą.

Neoficialiais duomenimis, narystė euro zonoje šaliai kainuoja nuo 10 iki 15 proc. BVP.

4.Susitarimas dėl išėjimo iš euro zonos pasiekiamas – kai kurios politinės jėgos Suomijoje skeptiškai vertina eurą ir palaiko pasitraukimą iš euro zonos. Aršiausi euro skeptikai – Suomių partija (buvusi partija „Tikrieji suomiai“). Netgi dabartinio premjero partijos Nacionalinė koalicija (kuri pasisako už eurą) gretose yra nepritariančiųjų vienai valiutai, tarp tokių – ir dabartinė Suomijos prezidentas Sauli Niinistoe. Jo teigimu, Suomija gelbėja turtingas euro zonos nares ir vis tiek balsuoja už vieną valiutą.

5.Dabar oficialiai „Fixit“ (neologizmas, sudarytas iš angl. k. žodžių „exit“ (išėjimas) ir „Finland“ (Suomija) palaikančios jėgos sudaro mažumą, tačiau šalyje vysta karštos diskusijos dėl narystės privalumų ir trūkumų. Naujų tranšėjų Europos antikriziniuose fonduose būtinybė gali paskatinti šalį išeiti iš euro zonos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (198)