Pagal pajamas vidurinioji klasė: 1-3 tūkst. litų

Kas yra vidurinioji klasė, aiškiai negali atsakyti ne tik progresinių mokesčių šaukliai, bet ir mokslininkai. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad pernai, krizės metais, dauguma turėjusių pajamų uždirbo iki 1 tūkst. litų prieš mokesčius, o viduriniąja klase būtų galima laikyti tuos, kurie uždirbo iki 3000 litų per mėnesį.

„Apie viduriniąją klasę, kaip ji suprantama ekonominiu požiūriu išvystytose Vakarų šalyse, Lietuvoje galima kalbėti tik kaip apie iracionalų reiškinį. (...) Silpniausia vieta – trūksta masiškumo“, - teigiama Linos Juodrienės ir Algio Šileikos moksliniame straipsnyje „Social Strata in Lithuania and Its Development Tendencies“. Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyr. mokslinis bendradarbis habil.dr. A. Šileika teigia, kad mokslinėje literatūroje nėra vieningų kriterijų, kuriais būtų galima apibrėžti viduriniąją klasę. Tačiau jos reikėtų pradėti ieškoti vertinant išsilavinimą ir ekonominę padėtį.

Viduriniajai klasei kai kuriose ekonomiškai stipriose valstybėse apibrėžti užtenka aukštojo išsilavinimo, tačiau Lietuvoje to padaryti toli gražu nepakaktų, teigia mokslininkas, nes universiteto diplomą turintieji neretai dirba prastai apmokamą darbą.

„Universitetinis išsilavinimas automatiškai turėtų užtikrinti patekimą į viduriniąją klasę, bet pas mus šitas socialinis kriterijus dar nieko nesako. Pas mus daug yra žmonių su aukštuoju išsilavinimu, kuris gauna labai žemas pajamas, tai socialiniai, kultūriniai darbuotojai, ypatingai bibliotekininkai, mokytojai. Gydytojai šiek tiek kapstosi iš to kriterijaus, dauguma peržengė ta ribą. Tai liečia ir smulkųjį verslą. Vien tai, kad žmogus verslininkas, negalime jo priskirti viduriniajai klasei. O gal jis dirba turguje ir jo pajamos – žemos“, - sako A. Šileika. Anot jo, vidurinioji klasė yra politinio ir ekonominio stabilumo garantas, tačiau Lietuvoje šis sluoksnis tik „tapsmo būsenoje“ ir sudaro apie 16 proc. visuomenės, kuomet išsivysčiusiose visuomenėse siekia apie 70 proc.

Mokslininkas skaičiuoja, kad dabar egzistuojančio viduriniojo visuomenės sluoksnio atstovai, gyvenantys didmiesčiuose, turi nuo 1242 litų pajamų, turtingieji – nuo 2137 litų.

A. Šileikos nuomone, dabar socialdemokratų siūloma progresinių mokesčių sistema atsirado „biologiniu architektūriniu“ metodu ir ji ne sustiprintų, o „nukraujintų“ viduriniąją klasę.

„Tai dar vadinama biologiniu architektūriniu metodu, populiariai šnekant – čiulpiu pirštą, žiūriu į lubas ir bandau kažką įvardinti. Politikai taip neturėtų daryti, tai turi būti padaryta sistemiškai parodant visų pajamų kontekste, siūlymų nematau, pasvaičiojimai“, - dabar svarstomą socialdemokratų projektą įvertino A. Šileika. Jo teigimu, toks bandymas atspindėti viduriniąją klasę yra tik forma be turinio.

Vidurinė klasė – 1000-3000 litų

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai per 600 tūkst. Lietuvos gyventojų uždirbo iki 1 000 litų, per pusę milijono – nuo 1000 iki 3000 litų, iki 5000 litų – 121 tūkst. gyventojų, nuo 5 iki 10000 – 36 tūkst. gyventojų. Čia įskaičiuotos ne tik su darbo santykiais susijusios, bet pajamos ir iš kitų veiklų.

Politikų skaičiavimai nekonkretūs

Socialdemokratai siūlo, kad metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad nustatyti vidurinę klasę šiandien labai sudėtinga, o šiam visuomenės sluoksniui priklausantis žmogus turėtų uždirbti 4-5 tūkst. litų, tačiau tokių žmonių dabar yra tik apie 7 proc.

„Jeigu būtinos išlaidos maistui ir būstui pasiekia 50 proc. visų šeimos pajamų, tai jau yra didžiulis signalas, kad mes keliaujame skurdo link ir galima sakyti jau tada vidurinioji klasė stipriai mažėja“, - teigia politikas. Jis sutinka, kad socialdemokratų paruoštas progresinių mokesčių įstatymo projektas neskirtas viduriniajai klasei nei gelbėti, nei kurti, o pirmiausia – padėti skurdžiausiai gyvenantiems.

„Kelti neapmokestinamų pajamų dydį ir kelti minimalią algą, nes 36 proc. uždirba iki 620 litų. Taip būtų didinamos skurdžiausių pajamos, skatinamas vidaus vartojimas, ekonomika auga“- paklaustas apie progresinių mokesčių sistemos pagrindinius tikslus sakė A. Butkevičius. Jo nuomone, minimali alga artimiausiu metu turėtų nuo 800 litų didėti iki 900 ir 1000 litų.

Konservatorius Vitas Matuzas, kartu su partijos kolegomis ketinantis parengti koncepciją, o paskui ir pasiūlymus dėl progresinių mokesčių sistemos įvedimo Lietuvoje, taip pat negali tiksliai atsakyti į klausimą, kas yra vidurinioji klasė.

„Vidurinės klasės gal ir nėra Lietvoje, gal ją reikia sukurti? Nuo to ir reikia pradėti. Abejoju, kad 2000 litų pajamų yra vidurinioji klasė“, - sakė politikas.

Jis išvengė atsakymų ir į klausimus, ar mokesčiais vidurinė klasė turėtų būti stiprinama ar apmokestinama labiau nei dabar.