Optimistai mokosi anglų, pesimistai – rusų, o realistai – kinų kalbą.
Didžiausia pasaulio gamykla vadinama Kinija nebenori būti vien tik klusni užsakymų vykdytoja – gausiausios gyventojų skaičiumi pasaulio valstybės kompanijos užsienyje dairosi patrauklių pirkinių ar investicinių projektų.
Kinų akys krypsta ir į, jų mastais žvelgiant, nykštukinę Lietuvą. Čia dairosi ir kitų Azijos šalių – Indijos ir Pietų Korėjos – kompanijos. Kol kas investuotojų iš šių Azijos šalių Lietuvoje tėra kelios dešimtys, o ir jie beveik visi – labai smulkūs.
„Susidomėjimas Lietuva yra“, – apie kinų investuotojus kalba viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius. Bet čia pat priduria: „Jokių konkrečių derybų šiuo metu nevyksta.“ Lietuva – per maža rinka. Tai vienas didžiausių trūkumų investuotojams iš Rytų. Tačiau Lietuva priklauso bendrai Europos Sąjungos rinkai. Tai vienas pagrindinių šalies privalumų.
Telekomunikacijų įrangos gigantas „Huawei“, aviacijos bendrovę „Hainan Airlines“ valdantis koncernas „HNA Group“. Šie vardai pastaruoju metu viešumoje skamba dažniausiai, kai kalbama apie galimas kinų investicijas Lietuvoje. Kinai taip pat domisi investicijomis į Klaipėdos uostą, energetikos projektus.
Į rinką eina agresyviai
Jeigu Kinijos gigantai nuspręs įžengti į rinką, šios senbuviams teks gerokai pasispausti. Tai galėtų patvirtinti tos kompanijos, kurioms teko susidurti su kinų konkurencija. Mat kinai į rinką eina agresyviai, siūlydami itin mažas kainas.
Šviežiausias pavyzdys – visai šalia Lietuvos. Latvijoje „Huawei Technologies“ atnaujina „Bitės“ mobiliojo ryšio tinklą. Rinkoje neoficialiai kalbama, kad kinai pasiūlė „Bitei“ itin palankias sąlygas – tokias, kokių joks kitas žaidėjas nesugebėjo pasiūlyti. Užsimenama net ir apie simbolinę kainą arba ilgalaikį mokėjimo atidėjimą.
Tiesa, „Bitės“ sandorio su „Huawei“ sąlygos viešai neskelbiamos. Pranešama tik tiek, kad „Bitė Latvija“ tinklo atnaujinimo darbai bus atlikti per rekordišką laiką – iki šių metų pabaigos, o maksimalus ir vidutinis mobiliojo interneto greitis bus toks pats kaip ir Lietuvoje. Latvijoje tinklui modernizuoti „Bitė“ 2010–2015 metais ketina išleisti iš viso 17 milijonų eurų.
Jeigu „Bitė“ iš tiesų gavo iš kinų išskirtines sąlygas, tai neabejotinai naudinga kompanijai – ji pigiau modernizuos savo tinklą. Toks bendradarbiavimas naudingas ir „Huawei“. Kompanija gauna realiomis sąlygomis veikiantį bandymų poligoną, taigi prieš siūlydama savo produkciją kitiems operatoriams galės ištaisyti klaidas, jei tokių būtų aptikta.
Be to, įsitvirtinusi Latvijoje „Huawei“ išplės, nors ir nežymiai, savo valdas Europos rinkoje, kur telekomunikacijų bendrovės jau pradėjo arba artimiausiu metu pradės investuoti milžiniškas sumas į ketvirtosios kartos (4G/LTE) ryšio tinklo diegimą.
„Huawei“ jau dirba Norvegijoje. Praėjusių metų pradžioje kinai pasirašė sutartį su „TeliaSonera“ dėl 4G/LTE tinklo diegimo Osle. Spėjama, kad gauti šį kontraktą kinams padėjo agresyvi kainodara. Bet vėliau praėjusiais metais „TeliaSonera“ pasirinko kitą partnerį diegti naujos kartos tinklą už Oslo ribų – kinus nurungė „Nokia Siemens“.
„Huawei“ dairosi ir į Lietuvos rinką. Su šios kompanijos atstovais vizito Kinijoje metu spalio mėnesį buvo susitikę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Neseniai su „Huawei“ vadovais buvo susitikęs ir Latvijos prezidentas Valdis Zatleras.
Kinams kontaktai su šalies vadovais – itin svarbūs. Be tokių susitikimų vargu ar būtų įgyvendinami stambesni investiciniai projektai, tačiau vienas susitikimas dar nereiškia, kad kompanija tikrai investuos tam tikroje šalyje. „Kontaktai su „Huawei“ yra. Jie gal ir atvažiuotų į Lietuvą. Tai būtų bendri projektai su Lietuvos mokslininkais“, – apie galimus susitarimus su kinais kalba M. Nocius.
Kita sritis, kuri gali sudominti „Huawei“, – mobiliojo ryšio tinklų plėtra. Tokiu atveju sprendimas įsitvirtinti Latvijoje pasiteisintų su kaupu – paslaugų pirkėjams Lietuvoje nereikėtų toli dairytis veikiančių technologijos pavyzdžių.
Aviatoriai tikėjosi išsigelbėti
Dar vienas Azijos investuotojas, jau įkėlęs koją į Lietuvą, – Indijos kompanija „Ideal Invent“, siūlanti informacinių technologijų sprendimus bankams. Spalį indai „Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parke atidarė mokslinių tyrimų ir technologijų centrą. Jame per artimiausius dvejus metus planuojama sukurti daugiau nei 100 darbo vietų.
Kaip potencialus investuotojas į Lietuvos aviacijos sektorių ne kartą minėtas Kinijos koncernas „HNA Group“. Jo atstovai Lietuvoje lankėsi ir šiemet spalį. Tada būta vilčių, kad kinai nusipirks bankrutuojančią skrydžių bendrovę „Star1 Airlines“. Į Vilnių atvykusį „HNA Group“ atstovą Parkerį Jinsongą Zhangą pasitiko „Star1 Airlines“ vienas įkūrėjų Martynas Laivys.
Tąkart P. J. Zhangas buvo susitikęs ir su E. Masiuliu. Praėjus porai savaičių E. Masiulis jau Kinijoje susitiko „HNA Gruop“ vadovais. Iš jų ministras esą išgirdęs pažadą, kad per mėnesį bus priimtas sprendimas dėl investicijų Lietuvoje. Beje, jeigu ši kompanija ir nuspręstų investuoti Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad ji pultų gelbėti „Star1 Airlines“. „HNA Group“ dalyvauja ir logistikos, turizmo versle.
Be to, dar neaišku, ar iš tiesų per mėnesį kinai priims sprendimą ir dar prieš Kalėdas atskris į Vilnių su pilnais lagaminais pinigų. Apie investicijas į Lietuvos aviacijos sektorių kinai galvoja kone dvejus metus – nuo to laiko, kai bankrutavo „FlyLAL-Lithuanian Airlines“. Tada kalbėta apie naujos aviacijos bendrovės kūrimą, o joje esą galėtų dalyvauti ir kinų kapitalas. Tačiau iki šiol iš „HNA Group“ (arba jai priklausančios „Hainan Airlines“) jokių realių veiksmų nebuvo.
Kita vertus, šią Kinijos aviacijos bendrovę domina galimybė dirbti ES rinkoje ir nutiesti tiesioginį maršrutą iš Kinijos į kurį nors Europos miestą. Iš šio miesto keleiviai galėtų keliauti į kitas Europos šalis. Tad ir jų kalbos apie investicijas Lietuvoje nėra visiškai iš piršto laužtos. O ir delsimą, labai stengiantis, galima pateisinti: 2009-ieji, „kriziniai metai“, tikrai nebuvo palankiausi investuoti į aviacijos plėtrą.
M. Nociaus teigimu, kitos Kinijos kompanijos taip pat domisi investicijomis į sunkvežimių ar autobusų surinkimą Lietuvoje. Nors patys galėtų gaminti gerokai pigiau nei lietuviai, kinai norėtų turėti gamyklų Europos Sąjungoje – tuomet nereikėtų mokėti muitų už čia parduodamą produkciją.
Vis dėlto M. Nocius atkreipia dėmesį, kad su kinais susitarti kur kas sunkiau nei, pavyzdžiui, su vakariečiais. Greičiau susitarti trukdo kultūriniai skirtumai, kinai menkai pažįsta Europą. Dėl pastarosios priežasties kinams paprasčiau eiti į didžiąsias Europos šalis. Pavyzdžiui, nusipirkę mažesnę dalį kompanijos akcijų Vokietijoje, kinai gali uždirbti iš dividendų, kartu ir išžvalgyti rinką. Vėliau toje rinkoje jau galima ir patiems plėstis.
Dar vienas dalykas, kurį siūlo kinai, – finansuoti įvairius projektus. Tiesa, to jau negalima vadinti investicijomis – tai panašiau į paprastą skolinimą.
Įvaizdis – ne pats geriausias
Taigi prislopusius tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautą teoriškai galėtų atgaivinti investuotojai iš Azijos. Juolab kad pinigų trūkumu Kinijos kompanijos tikrai negalėtų skųstis. O Lietuvai didesnis TUI srautas neabejotinai būtų naudingas. Tačiau yra ir abejojančiųjų tokių investicijų sėkme.
Galima kinų invazija verčia neramiai jaustis Lietuvos rinkoje jau dirbančius verslininkus. Tam, kad išstumtų konkurentus iš rinkos, kinai būna nusiteikę kainas mažinti iki jiems vieniems pakeliamo lygio. Žinoma, mažesnės kainos naudingos vartotojams. Tačiau galimi kinų konkurentai beda pirštu į pernelyg žemų kainų palydovę – nepatenkinamą kokybę. Be to, niekas negali garantuoti, kad išstūmę konkurentus kinai nepadidins kainų.
Kitas svarbus aspektas – įvaizdis. Šiuo metu Kinijos verslininkų įvaizdis Lietuvoje – gana prastas. Šį įvaizdį gerokai apgadino smulkieji prekybininkai, atidarantys Lietuvoje parduotuves. Pastarosiose inspektoriai vos spėdavo fiksuoti pažeidimus. Galiausiai vienas kinas prekybininkas Panevėžyje šių metų pradžioje apskritai pradingo taip ir neatsiskaitęs su darbuotojomis. Panašus atvejis buvo ir Šiauliuose.
Būtent smulkieji prekybininkai ir restoranų savininkai Lietuvoje labiausiai ir formuoja Kinijos verslo įvaizdį. Mat kitokių kiniškų investicijų Lietuvoje beveik nėra.
Statistikos departamento duomenimis, TUI iš Kinijos trečiojo šių metų ketvirčio pradžioje tesiekė 8,11 mln. litų. Per porą metų TUI iš Kinijos sumažėjo (buvo 10,51 mln.). Trečiojo šių metų ketvirčio pradžioje Lietuvoje buvo 55 investuotojai iš Kinijos – trimis mažiau nei antrojo ketvirčio pradžioje. Tačiau 21 daugiau nei prieš dvejus metus.
Dauguma šių investuotojų – labai smulkūs. Pavyzdžiui, dabar investuotojų iš Kinijos, vertinant TUI, yra netgi daugiau nei iš Airijos (41), Austrijos (49) ar Ispanijos (23). Tačiau airiai Lietuvoje investavę 233,7 mln., austrai – 197,58 mln. litų. Atitinkamai 29 ir 24 kartus daugiau nei kinai.
TUI iš Kinijos buvo gerokai suaktyvėję 1998 metais. Tada nuo milijono litų jos buvo šoktelėjusios iki 17 milijonų, o 2001-aisiais viršijo 57 milijonus litų. Nuo to laiko investicijų tik mažėjo.
Kinai pastaruoju metu vis dar palyginti aktyviai mėgina įsidarbinti Lietuvoje, nors šiemet jų skaičius sumažėjo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, iki šių metų spalio 1 dienos išduoti 88 leidimai Kinijos piliečiams dirbti Lietuvoje. Iš viso išduota 1 200 leidimų užsieniečiams. Kinų dalis – 7,33 proc. Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje įsidarbino 171 Kinijos pilietis. Tai sudarė 9 proc. visų Lietuvoje įsidarbinusių atvykėlių iš trečiųjų šalių (jų buvo 1 893). Per visus 2008 metus Lietuvoje suteikti 7 819 leidimai dirbti užsieniečiams. Iš jų Kinijos piliečiams – 546 (6,98 proc.).
Tiesioginės užsienio investicijos iš Kinijos 1997 m. sudarė 1,5 mln. lt, 1999 m. – jau 15,8 mln. lt, 2001 m. – 57,5 mln. Lt, o po to mažėjo ir 2009 m. tesudarė 7,5 mln. Lt.
