Norėdami sumodeliuoti pasaulinės korporatyvinės sistemos vaizdą, ekspertai išanalizavo didžiulį kiekį duomenų, kurie atspindi nuosavybės santykius tarp didžiausių tarptautinių korporacijų, rašo „New Scientist“.

„Realybė tokia sudėtinga, kad mums reikėjo atitrūkti nuo dogmų – ir nuo sąmokslo teorijos, ir nuo laisvosios rinkos teorijos, – paaiškino tyrimo autorius, kompleksinių sistemų teoretikas Jamesas Glattfelderis. – Mūsų analizė pagrįsta realiais duomenimis.“

Ankstesni tyrimai parodė, kad palyginus nedidelė grupė kompanijų ir bankų turi didžiąją dalį pasaulinio „ekonominio pyrago“, nuo kurio visiems kitiems lieka tik trupiniai. Tačiau šiame tyrime nebuvo atsižvelgta į netiesioginius ryšius – korporacijų santykius su antrinėmis bendrovėmis ir filialais.

Surūšiavę 37 mln. kompanijų ir investuotojų visame pasaulyje, nuo 2007 m. pateiktų „Orbis С“ duomenų bazėje, mokslininkai iš Ciuricho atrinko 43 060 kompanijų, priklausančių transnacionalinėms korporacijoms, ir atskleidė jų bendrus aktyvus.

Buvo sukurtas ekonominės transnacionalinių korporacijų įtakos pasiskirstymo, vienoms bendrovėms kontroliuojant kitas, modelis: fondų valdymas, pelno dalis ir pan.

Mokslininkai aptiko branduolį iš 1318 kompanijų, kurių ryšius su kitomis sunku pavadinti kitaip nei kraujomaišos. Kiekviena iš šių 1318 kompanijų buvo glaudžiai susijusi su dviem ar daugiau kompanijų (vidutinis kontroliuojamųjų parterių skaičius buvo lygus 20).

Ir nors oficialios šių korporacijų pajamos vos viršijo 20 proc. bendrų pasaulinių operacinių įplaukų, faktiškai per savo antrines įmones jos valdo daugumą pasaulinių kompanijų, dirbančių „realios“ ekonomikos sektoriuje. Tokiu būdu, korporatyvinių monstrų čiuptuvai aprėpia apie 60 proc. pasaulinių pajamų.

Toliau mėgindama išnarplioti platų nuosavybės tinklą, mokslininkų komanda nustatė, kad dauguma finansinių grandinių tiesiasi link 147 kompanijų „superanklavo“. Jų aktyvai perdengia vieni kitus ir faktiškai yra bendra nuosavybė, o tai užtikrina šiam neoficialiam finansiniam konglomeratui 40 proc. pasaulinio korporatyvinio turto kontrolę.

Dauguma šią superkorporaciją sudarančių įstaigų yra finansų institucijos. Tai:

1. „Barclays plc“
2. „Capital Group Companies Inc“
3. „FMR Corporation“
4. AXA
5. „State Street Corporation“
6. „JP Morgan Chase & Co“
7. „Legal & General Group plc“
8. „Vanguard Group Inc“
9. UBS AG
10. „Merrill Lynch & Co Inc“

Tyrėjai pažymi, kad protestai prieš globalųjį kapitalizmą, visame pasaulyje vykdomi su lozungu „Užimk Volstritą“ – akivaizdi reakcija į korporacijų valdžią.

Tačiau tyrėjų atliktos analizės rezultatai visiškai nesutampa su demonstrantų, protestuojančių prieš „pinigų maišus“ iš Volstrito, pareiškimais. Mokslininkai nemano, kad korporacijos, kurios valdo pasaulio ekonomiką, gali turėti realią politinę valdžią – jose pernelyg daug skirtingų interesų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)