"Įsigyti vertybinių popierių vykau į Vilnių. Buvo paprašyta, kad į banko "DnB Nord" sąskaitą pervesčiau savo turimus 150 tūkst. litų, o paskui iš to paties banko pasiskolinčiau 850 tūkst. litų. Man aiškino, kad už tokią sumą perkami vertybiniai popieriai duos daugiausia pelno. Taip ir padariau", - pasakojo R.Povilonis.
Jis prisipažino, kad žadėtu pelnu už vertybinius popierius džiaugėsi vos mėnesį. Išgirdęs apie artėjančią pasaulinę finansų krizę, vyras nuskubėjo į banką atsiimti pinigų. Tačiau, anot jo, tuomet buvęs užliūliuotas pažadų, kad viskas bus gerai, ir patarimo laukti.
Jo sutartis su banku buvo sudaryta trejiems metams. Terminas praėjo, o atsiimti pinigų nuėjęs R.Povilonis sužinojo, kad bankui patikėtų pinigų tikrai nebeatgaus, nes jie buvo nesėkmingai investuoti. Negana to, vyro paprašyta bankui sumokėti 950 litų tikinant, kad priešingu atveju turės reikalų su antstoliais.
Papriekaištavęs, kad bankas jį esą apgavo, panevėžietis išgirdo siūlymą įdėmiau pasiskaityti sutartį. R.Povilonis tikina dokumentą iškalęs kone mintinai, tačiau jis esąs toks painus, kad net diplomuotam verslo vadybos specialistui yra visiškai neaiškus.
Banko "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas aiškino, jog R.Povilonis neteko 150 tūkst. litų, nes sutiko investuoti ne tik šiuos pinigus, bet ir 850 tūkst. litų, pasiskolintų iš paties banko. Sėkmės atveju panevėžietis iš savo sukauptos bei pasiskolintos sumų būtų gavęs nemažai naudos.
Kadangi investicija nebuvo itin sėkminga, jo pinigais teko dengti palūkanas už pasiskolintus iš banko pinigus. Anot "DnB Nord" atstovo, visos sąlygos buvo apibrėžtos su banku sudarytoje sutartyje, kurią panevėžietis ir pasirašė.
