Iš Statistikos departamento grafiko matosi, kad atlyginimų „dugnas” buvo pasiektas šių metų pirmąjį ketvirtį – nuo to laiko darbo užmokestis po truputį kyla.
Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis „į rankas” sudarė 1690,7 Lt, privačiajame sektoriuje – 1573,3 Lt. Per ketvirtį atlyginimai šalies ūkyje išaugo 1,2 proc., valstybės sektoriuje – 0,4, o privačiajame sektoriuje – 1,9 procento. Per metus neto darbo užmokestis sumažėjo: šalies ūkyje – 2,6, valstybės sektoriuje – 3,9, privačiajame sektoriuje – 1,6 procento.
Realusis darbo užmokestis trečiąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 1,0 proc., valstybės sektoriuje – 0,2 procento, privačiajame sektoriuje – 1,7 proc. Per metus realusis darbo užmokestis sumažėjo: šalies ūkyje – 4,3, valstybės sektoriuje – 5,6, o privačiajame sektoriuje – 3,3 proc
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius šalyje sudarė 2081,8 Lt ir per ketvirtį išaugo 1,3 proc. Darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2177,6 Lt ir padidėjo 0,5 proc., privačiajame sektoriuje sudarė 2016,7 Lt ir išaugo 2,0 proc.
Kai kam darbo užmokestis didesnis nei 2009 m.
Nors vidutinis atlyginimas šalyje buvo mažesnis nei prieš metus, tačiau kai kuriose srityse jau mokama daugiau nei 2009 m. trečiąjį ketvirtį.
Daugiau nei prieš metus uždirba besidarbuojantys nekilnojamojo turto srityje (vidutiniškai 1925 Lt), apdirbamojoje gamyboje (2061 Lt), kasyboje (2448 Lt), mokslinėje ir profesinėje srityje (2734 Lt), informacijos ir ryšių specialistai (3002 Lt) ir energetikai (3002 Lt).
Reaguos į kovą su šešėliu
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, komentuodamas Statistikos departamento duomenis, teigia, kad pirmosios atlyginimų augimo tendencijos buvo pastebimos jau vasaros pradžioje – tuomet keletas apdirbamosios pramonės sektorių (vaistų ir farmacijos, kompiuterinių ir optinių gaminių, baldų, mašinų ir įrangos pramonė) galėjo pasigirti apčiuopiamu – nuo 4 iki 14 proc. – atlyginimų padidėjimu.
Anot jo, pagerėjus verslo situacijai, nemažai įmonių tiesiog pasikviečia atgal kažkada neapmokamų atostogų išleistus darbuotojus ir nenori net galvoti apie darbo užmokesčio sutarties sąlygų keitimą. Kitos įmonės, kurios sunkmečiu darbuotojus atleido ir dabar kuria naujas darbo vietas, sutinka pakelti darbo užmokestį, jei rinkoje patiria tam tikros kvalifikacijos ir patirties darbo jėgos deficitą.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės kova su šešėliu gali turėti reikšmės ir atlyginimų statistikai. „Kol kas sunku pasakyti, kaip vidutinio darbo užmokesčio rodikliai artimiausiais ketvirčiais reaguos į vyriausybės užmojus pažaboti šešėlinę ekonomiką. Paprastai atsigaunant ekonomikai ir gerėjant mokesčių administravimui, dalis algų vokeliuose „legalizuojasi“, todėl oficialus vidutinis darbo užmokestis pradeda augti netgi sparčiau nei realiai išmokamas, o darbo užmokesčio statistika tiesiog švyti. Susidaro įspūdis, kad kitąmet vyriausybė nukreips savo pastangas į kovą su kontrabanda, todėl šešėliniai atlyginimai „garuos“ ne itin sparčiai”, - pranešime teigia G. Nausėda.
