„Apibendrinant 2010 m. rezultatus, galima teigti, kad ekonomika po truputį atsigauna išeidama iš sąstingio, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą lėmė gamyba dėl atsigaunančių eksporto rinkų, o ne vidaus paklausa, kuri vis dar mažėjo. Didesnį pasitikėjimą rodo įmonių vadovai, prognozuodami veiklos perspektyvas. Dėl išaugusio nedarbo ir mažėjusio darbo užmokesčio gyventojų pajamos nedidėjo, todėl jie pagerėjimo dar nepajuto“, – penktadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė laikinoji Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė.
Išankstiniais statistikos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis per metus sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 1990 Lt neatskaičius mokesčių. Tuo metu nedarbo lygis pernai buvo 17,8 proc. arba 4,1 proc. didesnis nei 2009 m. Tiesa, pastebima, kad nuo trečiojo ketvirčio jis pradėjo kiek mažėti.
Labiausiai augo pramonė ir energetika, smuko – statybos
Pernai labiausiai augo pramonės ir energetikos (5,7 proc.) bei prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (3,1 proc.) sektoriai.
V. Lapėnienės teigimu, ne Lietuvos rinkose parduota pramonės produkcijos dalis padidėjo 4,5 proc., iš viso pernai į užsienį iškeliavo 66,5 proc. visų Lietuvos gaminių.
„Galima sakyti, kad pramonės produkcija tampa vis labiau orientuota į užsienio rinkas . Pramonės produkcija augo beveik visose srityse, šiek tiek 0,6 proc. produkcijos apimtis sumažėjo maisto produktų gamyboje, 14 proc. apimtys smuko elektros gamyboje, pardavime ir paskirstyme“, – sakė ji.
Pernai labiausiai krito statybos (8,6 proc.), žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė (3,1 proc.).
Lėčiau mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų pridėtinė vertė (1,9 proc.).
2010 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas siekė 24,538 mlrd. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2009 m. ketvirčiu, padidėjo 4,6 proc.
Statistikos departamento vertinimu, tokį spartų pridėtinės vertės augimą nulėmė ypač geri pramonės rezultatai, nemažą įtaką turėjo ir ūgtelėjusi transporto bei sandėliavimo veiklos pridėtinė vertė.
Stulbino eksporto augimas
Komentuodama rezultatus „Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad paskutinio ketvirčio, kuomet BVP šoktelėjo 4,6 proc., augimo priežastis - itin geri pramonės ir transporto sektorių rodikliai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pernai daugumos kitų šalies ekonomikos sektorių – statybos, mažmeninės prekybos, žemės ūkio – sukurta pridėtinė vertė tebemažėjo.
Anot „Danske Bank” analitikės, praėjusiais metais eksporto atsigavimo tempai buvo tiesiog stulbinantys, tačiau šiemet pagrindine ekonomikos augimo viltimi Lietuvai bus vidaus vartojimas. V. Klyvienė perspėja, kad dėl sparčiai augančių kainų ekonomikos atsigavimas gali sulėtėti. Visgi, bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 3,6 proc.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos eksportuota prekių už 54,3 mlrd. Lt, o importuota už 60,6 mlrd. Lt. Per metus eksportas išaugo 33,4 proc., o importas 33,8 proc.
Finansų ministerija prognozavo, kad 2010 m. BVP ūgtels 1,6 proc. Lietuvos bankas matė 0,5 proc. augimą.
2011 m. Finansų ministerija prognozuoja 2,8 proc. BVP augimą, o Lietuvos bankas – 3,1 proc.
DELFI primena, kad 2009 m. Lietuvos ekonomika smuko 14,7 proc.
Labiausiai brango būsto išlaikymas
Kaip paskelbė V. Lapėnienė, gruodį metinė infliacija buvo 3,8 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 1,2 proc.
Tokią aukštą infliaciją gruodį labiausiai lėmė per metus 14,5 proc. pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 6,1 proc. brangęs maistas, 8,4 proc. – transportas. Drabužiai ir avalynė per metus atpigo kiek daugiau nei 3 proc.
Statistikos departamento duomenimis, pernai valstybės reguliuojamų paslaugų kainos didėjo 12,2 proc. ir buvo 9,7 proc. didesnės nei rinkos kainos.
