Planuojamas NT mokesčio tarifas – 0,3-1 proc., norima apmokestinti ir galingus automobilius

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje ketvirtadienį buvo pristatyti preliminarūs teisės aktų projektai, kuriais ketinama apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą (NT), galingus automobilius ir indėlių, laikomų juodai dienai, palūkanas. Preliminariais duomenimis, NT mokesčio tarifas siektų nuo 0,3 proc. iki 1 proc.

Konkretų tarifą nustatytų savivaldybės taryba, o neapmokestinamas minimumas būtų nustatomas pagal konkretaus regiono vidurkį. Tarkime, jeigu Jurbarke, remiantis masiniu vertinimu, vidutinė nekilnojamojo turto vertė siekia 70 tūkst. Lt, tai neapmokestinamas minimumas ir būtų ši suma.

Vilniuje vidutinė nekilnojamojo turto vertė siekia 520 tūkst. Lt, Klaipėdoje – 600 tūkst. Lt

Tačiau pagrindinis teisės aktų projekto rengėjas, konservatorius Vitas Matuzas sako, kad, jo nuomone, bent jau Vilniuje 520 tūkst. Lt riba yra per maža, tad reikėtų įvesti tam tikrą koeficientą. Tarkime, vidutinei turto vertei Vilniuje siekiant 520 tūkst. Lt, šią sumą reiktų dauginti iš 1,5, tad neapmokestinama suma siektų 780 tūkst. Lt.

„Vilniuje ta neapmokestinama riba pagal verčių žemėlapį būtų 520 tūkst. Lt, kas, mano giliu įsitikinimu, yra šiek tiek per žemai. Aš manau, kad reikėtų įvesti koeficientą – 1,5, ir verčių žemėlapyje vidutines verčių ribas dauginti iš 1,5“, - po frakcijos posėdžio sakė V. Matuzas.

Iš NT mokesčio norima surinkti apie 50 mln. Lt.

Frakcijos posėdyje ketvirtadienį parlamentaras V. Matuzas pateikė ir projektus, kaip apmokestinti galingus automobilius ar gana didelių indėlių palūkanos.

Kol kas mąstoma apmokestinti automobilius, kurių galingumas viršija 150 kilovatų arba 200 arklio galių. Per metus tokių automobilių savininkai turėtų mokėti apie 900 Lt.

Pasak V. Matuzo, iš galingų automobilių mokesčio tikimasi surinkti apie 38 mln. Lt, būtų apmokestinama apie 40 tūkst. automobilių.

Tačiau V. Matuzas sako atsisakęs siekio apmokestinti ne senesnius nei dvejų metų automobilius, mat Lietuvoje esantys „ferariai“ yra apytiksliai 5-6 metų senumo.

Šiuo metu, anot parlamentaro, nėra apsispręsta tik to, kaip konkrečiai apmokestinti indėlių palūkanas.

„Dėl lengvatų naikinimo apmokestinant palūkanas, tai svarstome variantą padaryti kai kurias išimtis, kad palūkanos, kurios neviršija tam tikros sumos, būtų neapmokestinamos. Aš kalbu apie nedidelius indėlius, kuriuos šiandien laiko mūsų pensininkai, pasidėję senatvei ir iš kažkokių nedidelių palūkanų šiek tiek pagerina savo gyvenimą“, - sakė V. Matuxas, bet neatskleidė, apie kokią konkrečią neapmokestinamą indėlio ribą kalbama.

Iš visų trijų mokesčių į valstybės biudžetą tikimasi surinkti apie 100 mln. Lt.