Pasak premjero, valstybė yra „atsidūrusi tokioje rizikoje, nuo kurios neturėtų likti neapsaugota“.

Vyriausybė ilgai vengė prašyti paramos, tačiau praėjusią savaitę turėjo pripažinti nepasiekusi suplanuotų 2010 m. biudžeto deficito tikslų.

Portugalija yra jau trečioji ES valstybė narė po Graikijos ir Airijos, paprašiusi ES finansinės pagalbos paketo.

„Aš visuomet sakiau, kad užsienio pagalbos prašymas yra paskutinė išeitis, bet mes jau pasiekėme tą akimirką, – pastebėjo J. Socratesas. – Visų pirma, tai yra nacionalinis interesas“.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso viešame pareiškime teigia, kad į Portugalijos prašymą bus sureaguota „greičausiu įmanomu būdu laikantis egzistuojančių taisyklių“.

Jis taip pat patvirtino turįs „pasitikėjimą Portugalijos gebėjimu įveikti dabartinius sunkumus su partnerių solidarumu“.

J. Socratesas nesakė, kiek finansinės paramos Portugalija ketina prašyti. Dabar bus vykdomos derybos. Portugalijai skiriamų paskolų dydis gali pasiekti 80 milijardų eurų (276 mlrd. Lt).

Portugalijos ministras pirmininkas prakalbo po to, kai finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas paskelbė, jog teks prašyti ES finansinės pagalbos.
Anksčiau Vyriausybė buvo surinkusi apie milijardą eurų (3,45 mlrd. Lt) finansų rinkose norėdama apmokėti skolas, tačiau už naujus kreditus turės mokėti didesnę palūkanų normą skolintojams.

Portugalijos skolinimosi kaina išaugo smarkiai nuo to laiko, kai praėjusį mėnesį atsistatydino mažumos socialistų Vyriausybė jos siūlomoms grietžtesnėms taupymo priemonėms negavus patvirtinimo parlamente.

Nuo to laiko keletas tarptautinių reitingų agentūrų sumažino šalies skolinimosi reitingus.

Ketvirtadienį numatyta Budapešte rengti neformalų Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimą. Portugalijos klausimas iš pradžių nebuvo darbotvarkėje, tačiau tikriausiai bus aptariamas.

Jungtinės Karalystės iždo ministras Markas Hobanas ketina jame dalyvauti. Vienas šaltinis ižde pasakojo, kad dvišalė paskola, kurią britai pasiūlė Airijai „yra labai ypatingas atvejis“ ir kad tokio pasiūlymo Portugalija „neturėtų gauti“.

Kompanijos „IHS Global Insight“ ribotos rizikos fondų valdytojas Janas Randolphas sako, kad Portugalija gali mėginti trumpuoju laikotarpiu organizuoti „tam tikrą jungiamąją paskolą“.

„Tikrai didelė paskola per keletą metų pareikalaus vidutinio laikotarpio plano, ir nemanau, kad dėl jo gali būti sutarta tol, kol nebus naujos Vyriausybės“, – pridūrė jis.

Rinkimai Portugalijoje turėtų įvykti per keletą artimiausių mėnesių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją