Reforma, kuriai jau pritarė Europos Parlamentas, anot A. Šemetos, siekiama pertvarkyti energetinių išteklių apmokestinimą. Pasak eurokomisaro, „pasiūlymo esmė – pakeisti mokesčių skaičiavimo tvarką taip, kad visos kuro rūšys būtų traktuojamos objektyviai, vienodai, nes dabar taršiausi energijos šaltiniai apmokestinami mažiausiai, o biodegalams taikomi mokesčiai yra vieni iš didžiausių energetikos produktams taikomų mokesčių.”

Dėl to būtų didinamas akcizas dyzelinui, o biodegalams jis mažėtų. Pasak A.Šemetos, „jei reformai būtų pritarta, Europos automobilių gamintojai būtų suinteresuoti kurti ir diegti biodegalams bei kitam aplinkai "draugiškam" kurui geriau pritaikytus automobilius.”

Tačiau pramonininkai teigia, kad mokestiniai pokyčiai skaudžiai atsilieps gyventojams.

„Įgyvendinus EK pasiūlymus dėl energijos mokesčio struktūros pakeitimų, dyzelinui taikomas akcizo tarifas didės, dėl ko neišvengiamai didės ir galutinė dyzelino kaina. Kylant dyzelino kainoms, vartotojų išlaidos degalams didės, dėl ko pajamų dalis, skiriama kitų (ne pirmo būtinumo prekių) vartojimui mažės. Tai turės neigiamos įtakos namų ūkių vartojimui, sudarančiam 55 proc. ES BVP bei reikšmingai lėtins Europos ūkio atsigavimo tempus. Atkreiptinas dėmesys, kad kylančios degalų kainos Lietuvos vartotojus ir vartotojų perkamąją galią paveiks santykinai stipriau negu latvius, estus ar ES vidutiniškai – Estijoje išlaidos degalams sudaro 4,8 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 5,8 proc., o Lietuvoje – 6,6 proc.”, teigiama Lietuvos pramonininkų konfederacijos pranešime.

Pramonininkai nurodo, kad pokyčiai atsilieps tiek verslui, tiek gyventojams. Transporto įmonėms didės sąnaudos, o gyventojams tai reikš brangesnius produktus. „Tai reiškia, kad įgyvendinus EK iniciatyvą, vartotojai patirs dvigubą spaudimą – kylančių degalų kainų bei brangsiančių būtiniausių prekių ir paslaugų forma. Minėti veiksniai blogins vartotojų perkamąją galią bei lėtins ūkio augimo tempus”, teigia pramonininkai.

Pramonininkai prašo „maksimaliai ilgo pereinamojo laikotarpio”, kad verslas ir gyventojai galėtų prisitaikyti prie pokyčių. Pagal dabartinį planą, pakeitimai visiškai turėtų būti įgyvendinti iki 2023 m.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją