Didysis žiemos išpardavimas prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ prasidėjo pirmosiomis Naujųjų metų dienomis. Planuojama, kad jis tęsis visą sausio mėnesį. „Sezoniniai išpardavimai, kurių didžiausias prasideda sausį, populiarūs visame pasaulyje. Svarbiausias jų tikslas – suteikti postūmį mažmeninei prekybai metų pradžioje ir kartu parduoti sandėliuose turimas sezonines prekes taip rengiantis naujų kolekcijų pristatymui“, - DELFI sakė bendrovės „Akropolis LT“ Nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.
Pasak R. Jakubčionienės, nei Lietuvoje, nei kitose šalyse sezoniniai išpardavimai paprastai neprilygsta Kalėdinei prekybai. Tačiau dėl žiemos išpardavimų sausį apyvartos būna didesnės nei vasario ar kovo mėnesiais.
Nuolaidų dydžius atskiroms prekių grupėms ar prekėms nustato parduotuvės. Paprastai sezoninio išpardavimo metu jos siekia nuo 30 iki 75 proc.
Prekės pigesnės, bet jų mažiau
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, sezoninis išpardavimas numatomas „Topo centro“ bei „Euronics“ parduotuvėse. Paprastai išpardavimai pradedami iki sausio vidurio.
Pasak prekybos tinklo komunikacijos projektų vadovo Eriko Kundrecko, išpardavimų tikslas elementarus – kadangi į sandėlius atvežami nauji įvairių prietaisų modeliai, pirkėjams mažesnėmis kainomis pasiūloma įsigyti senesnių. „Beje, per išpardavimus neišpardavinėjama viskas iš eilės. Tad reikėtų atkreipti dėmesį, kad išparduodamų prekių pasirinkimas šiek tiek mažesnis, nors kainos geresnės. Laukti tikintis, kad nusižiūrėtą prekę bus galima įsigyti išpardavimo metu, dažnai neverta. Nes iki išpardavimo jų gali tiesiog nelikti“, - kalbėjo E. Kundreckas.
E. Kundrecko teigimu, vis tik kad ir kaip žmones žavi išpardavimai, kalėdinio maratono apyvartų nepasiekiama. Jis tikina, kad kai kurių prekių grupių kainos šiemet per išpardavimus bus net iki 70 proc. mažesnės.
Kartais geriau parduoti nuostolingai, nei palikti sandėlyje
Pasak L. Šimonio, avalynė, drabužiai – sritys, veikiamos mados. Kuo madingesni drabužiai ir avalynė, tuo didesnių nuolaidų galima tikėtis. „Didžioji šių drabužių vertė – kad jie madingi, „karšti“, juos graibsto. Po metų gali būti atvirkščiai. Didelių nuolaidų tikėtis neverta perkant funkcionalius, pigesnius drabužius ir avalynę, perkamus metai iš metų. Jei jų neišpirko šįmet – išpirks kitąmet“, - aiškino L. Šimonis.
Tačiau pats marketingo specialistas yra susidūręs su situacija, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tos pačios prekės kainos skyrėsi – po tariamo „atpiginimo“ kaina buvo didesnė nei kitoje parduotuvėje be nuolaidos.
Tai, aiškina L. Šimonis, rodo, kaip prastai Lietuvoje dirba vartotojų teises ginančios organizacijos. „Daugelyje Vakarų šalių visuomeninės vartotojų teises ginančios organizacijos yra labai stiprios, patekti į jų nemalonę tikriausiai blogiau negu į valstybinių. Paprastai tokie dalykai pro jų akis nepraslysta. Tai, kad pas mus dar galioja fokusai su kainų pakėlimu ir nubraukimu, rodo, kaip prastai dirba mūsų vartotojų teisių gynėjai“, - pastebi L. Šimonis.
Pirma padidina, po to sumažina?
Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą vartotojai kreipiasi skųsdamiesi, kad išpardavimų išvakarėse metu prekybininkai kartais dirbtinai padidina prekių kainas, o paskelbus akcijas jas vėl sumažina ir realiai pirkėjas negauna jokios nuolaidos. Pasak tarnybos atstovo Vito Jono Ūso, tokia veikla galimai pažeidžia Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą.
Panašias problemas vardija ir Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
„Manau, kad pas mus išpardavimais dar vis manipuliuojama. Nepaisant to, kad esame sukūrę pakankamai neblogą teisinę bazę, manau, atsiranda nemažai verslininkų, kurie manipuliuoja pardavimo skatinimo priemonėmis. Išpardavimas tokia skatinimo priemonė ir yra“, - sakė Z. Čeponytė.
Vartotojų instituto atlikti tyrimai rodo, kad didelė pirkėjų dalis išpardavimus vertina pakankamai atsargiai. Žmonės mano, kad prieš vykdant išpardavimus pakeliamos kainos. „Vartojai galvoja, kad išpardavimas – galbūt nebereikalingų, mažą paklausą turėsiančių prekių išpardavimas. Vartotojai darosi kritiškesni išpardavimų atžvilgiu, tačiau vis tiek turime pakankamai nemažai problemų“, - kalbėjo Z. Čeponytė.
Pašnekovė mano, kad valstybinės vartotojų teises ginančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Konkurencijos taryba - nėra aktyvios. Nors joms suteikta teisė pačioms inicijuoti atskirus tyrimus, Z. Čeponytė teigia apie tokius tyrimus negirdėjusi.
„Daug kas priklauso nuo pačių vartotojų iniciatyvos – kiek vartotojai skundžiasi, tiek valstybės institucijos reaguoja į vartotojų skundus. Dėl to mano patarimas – vartotojams būti aktyvesniems ir daugiau skųstis, o valdžios institucijos savo ruožtu taip pat turėtų ir savo iniciatyva atlikti tyrimus“, - kalbėjo Z. Čeponytė.
