Šios mokesčių sistemos kritikai tvirtina, kad dar labiau apmokestinus viduriniąją klasę, daliai šeimų gali iškilti rūpesčių su skolų grąžinimu, apsunkintų darbo rinkos atsigavimą, dar labiau sumažės Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms ir sumenkins galimybę išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Šalininkai atliepia, kad progresiniai mokesčiai privers turtinguosius labiau prisidėti prie valstybės gerovės.
Pagal projektą metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 33 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų, apmokestinama 40 proc. tarifu.
Socialdemokratų lyderis ir vienas projektų iniciatorių Algirdas Butkevičius iš Seimo tribūnos teigė, kad toks projektas leidžia atsirasti viduriniajai klasei, kuri galės daugiau išleisti vidaus vartojimui ir bus įgyvendintas socialinio solidarumo principas.
„Ši mokesčių sistema bus taikoma ne tik nuo darbo pajamų, bet ir nuo visų kitų pajamų“, - teigė A. Butkevičius. Jam pritarė ir partijos kolegė Birutė Vėsaitė, pridūrusi, kad „nepadoru mirti turtingam“.
Visi apmokestinami vienodai
Šiuo metu visiems Lietuvos gyventojams galioja vienodas 15 proc. pajamų tarifas, tačiau taikant neapmokestinamą pajamų dydį, uždirbantieji minimalią algą moka 6 proc.
Maždaug per savaitę apie progresinių mokesčių sistemos įvedimą prabilo socialdemokratai, užregistravę įstatymo projektą ir dalis konservatorių, paskubę užtikrinti, kad savo įstatymo projektą dar tik ruošia.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad socialdemokratų siūlomas projektas niekuo neprisideda prie mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerovės, nes jiems mokesčiai išlieka tokie patys, o tik reikšmingai pablogėja uždirbantiems daugiau nei 2 tūkst. litų per mėnesį.
„Akivaizdu, kad tokie pasiūlymai neparemti jokiais skaičiavimais, tokių didelių šuolių tarp atskirų pajamų grupių nėra jokiose valstybėse, kada tarifas iš karto dvigubėja. Paprastai intervalas mokesčio būna kokia 5 procentiniais punktais, kad nebūtų reikšmingo poveikio gyventojui, jei jis kyla pareigose ar kelia kvalifikaciją“, - sako N. Mačiulis. Anot jo, tokiu pasiūlymu socialdemokratai veikiau nori parodyti savo rūpestį uždirbančiais mažiau, tačiau tiesiogiai jiems padėties negerina.
„Mažiausias pajamas gaunančių padėtis pagerėja tik todėl, kad daugiau sumoka gaunantys daugiau. Kitose šalyse tai dar vadinama pavydo mokesčiu“, - pažymi ekonomistas. Jo nuomone, socialinė lygybė turi būti įvedama ne per progresinius, o per turto mokesčius.
Priklausomi nuo užsienio investicijų
Ekonomistas pažymi, kad progresinių mokesčių sistema Lietuvai būtų žalinga ir dėl užsienio investicijų bei darbo vietų kūrimo, nuo kurių tiesiogiai priklauso ekonomikos gerovė. Šiuo požiūriu Lietuva nepanaši į Švediją ar kitas progresinius mokesčius turinčias Skandinavijos valstybes, nes jos nepriklausomos nuo užsienio investuotojų, turi stabilias vidaus investicijas.
„Kai tik užsienio investicijų srautai Lietuvoje sustoja, didėja nedarbas, sparčiau traukiasi visa ekonomika. Turbūt niekas nesiginčys, kad mes esame priklausomi nuo to“, - aiškina N. Mačiulis. Jo nuomone, bus sunkiau pritraukti ir aukštas technologijas į Lietuvą, nes čia dirbanti darbo jėga apmokama labai gerai. Pasikeistus mokestiniai sistemai Lietuva pralaimėtų konkurencinėje kovoje eurą įsivedusiai Estijai, kuri be valiutos stabilumo turės ir mažesnius mokesčius.
„Lietuvoje pridėjus progresinius mokesčius, nepadėtų nei premjero, nei ūkio ministro vizitai į investuotojų bendroves“, - sakė banko ekonomistas.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad kaip tik daugiausia investicijų yra pritraukiama Švedijoje, danijoje, Vokietijoej ir kaip tik tose šalyse, kur progresinių mokesčių sistema pati stipriausia“, - iš tribūnos ketvirtadienį sakė A. Butkevičius.
Paveiks skolininkus ir apsunkins darbo vietų kūrimą
„Danske banko“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako netikinti rimtais ketinimais įvesti progresinių mokesčių sistemą, tokius siekius greičiau gretina su populizmu ir pažymi, kad progresiniai mokesčiai pirmiausia apsunkintų darbo rinkos atsigavimą,
„Tai amžinas priešrinkiminis triukas, šį kartą jį ištraukė anksčiau turbūt, nes biudžeto problema pakankami aktuali“, - teigia analitikė. Jos teigimu, jau dabar vidurinė klasė Lietuvoje pakankamai prasiskolinusi ir išaugus mokesčiams gali atsirasti daugiau skolininkų.
„Vidurinę klasę, kuri yra įsiskolinusi, visokios tokios mokestinės manipuliacijos, tokiam namų ūkiui, kuris tik pradeda atsigauti, gali tik pakenkti“, - teigė analitikė.
Jos teigimu, norint surasti papildomų pajamų į biudžetą pirmiausia reikia gerinti prastą pridėtinės vertės ir įvairių akcizų surinkimą.
„Šiai dienai imtis tokių reformų nematau jokios prasmės. Neigiami dalykai nusvertų bet kokį prognozuojamą gėrį, tegu iš esmės atsisako populizmo ir susitvarko pirmiausia ten, kur yra didžiausios bėdos“, - kalbėjo V. Klyvienė.
Su tokiomis nuomonėmis nesutinka Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius ir Ekonomistų asociacijos prezidentas Povilas Gylys. Jo nuomone, progresyvūs mokesčiai būtini progresyvioje visuomenėje.
„Aš esu progresinių mokesčių šalininkas, jie yra pažangos rodiklis, kadangi yra socialiai teisingi.
Kitaip manantiems aš užduočiau klausimą: pas mus yra labai palanki mokesčių sistema, nepaprastai palanki, gal tik rumunai ir bulgarai gali su mumis konkuruoti, tačiau kiek į lIetuvą atėjo tikrų investicijų? Aš manau, kad valstybė tik turės naudos, jei koks turtingesnis nenusipirks sraigtasparnio, o pasidalins su valstybe“, - sakė P. Gylys.
