Panašiais žodžiais ji atsako į klausimą, iš kur atėjo idėja nuomoti knygas – dėl šio sumanymo vienintelis Panevėžio rajone išlikęs knygynas yra lankomas, turi nuolatinių klientų, o jų skaičius auga dar sunkmečiui nesibaigiant.
Ramygaliečiai įprato nuomotis knygas
Mažas miestelis, kuriame visi vieni kitus pažįsta, gali būti palankus ir nepopuliariam verslui, jei rasi tam tinkamą nišą. Ramygalos knygyne veikiančios knygų nuomos esmė ta, kad naują brangią knygą galima išsinuomoti už du litus savaitei. Per tą laiką ją gali perskaityti ne vienas šeimos narys, o knyga 2 Lt atpinga. Keletas skaitytojų – ir kaina krinta perpus. Tuomet atsiranda norinčiųjų ją pigiau įsigyti.
„Iš vargo ši idėja“, - juokiasi Žaneta Dangveckienė. Nenuliūdina jos ir juodo humoro palinkėjimas, kad tas vargas dar kiek užsitęstų, jei taip suaktyvina fantaziją ir verslą. „Iš knygų pardavimo išsilaikyti įmanoma, bet tikrai nepraturtėsime“, - konstatuoja pašnekovė. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, knygų, žurnalų ir laikraščių nuomos verslas laikomas vienu nepelningiausių.
Knygų nuomos tradicija per aštuonetą metų Ramygaloje taip įsišaknijo, kad lankytojai tikriausiai nustebtų praradę tokią galimybę susipažinti su naujausia literatūra. Žaneta pati anonsuoja knygas Ramygalos interneto svetainėje.
„Kodėl skaitome knygas? Kodėl grumdomės knygų mugėse? Ką norime rasti? Rašantysis lyg lošėjas ieško lengvatikio, kuris sutiktų žaisti jo žaidimą „Aš rašau, tu skaitai”. Vilioja puošniais viršeliais, gundo paslaptingais pavadinimais ir, atrodo, palieka galimybę neskaityti. O mes skaitome. Kai kuriuos tekstus skaitome jau kelis šimtmečius, juos nagrinėjame, randame visokių netikėčiausių prasmių, vėl ir vėl juokiamės ar verkiame su išgalvotais, bet atpažįstamais herojais.
Pvz., jei žinai, ką naujo parašė D. Brownas ar S. Parulskis, tu lyg ir dalyvauji telepatiniame rašančiojo ir skaitančiojo žaidime, net jei manai, kad nevertėjo tokių knygų rašyti. Rašytojų ir skaitytojų susitikimai, mano galva, gana banalus ir beveik nenaudingas užsiėmimas, nebent rašytojas mėgsta reklamuotis, o skaitytojui rūpi pamatyti gyvą kūrėją. Nėra atsakymo į klausimą „Kodėl parašėte?“ Nebent būtumėte toks aštriamintis ir mokantis gluminti filosofas kaip Arvydas Šliogeris, kuris naujausioje savo knygoje „Bulvės metafizika“ sako...“
Arba: „...jeigu norite ilgam prarasti dvasios ramybę, patirti sukrėtimą ir sukulti dar vienus rožinius akinius, perskaitykit M. Crichtono „Baimės būseną“. Tikriausiai daugelis nujaučiame, „jog nėra kitos tikrovės, tik žiniasklaidos tikrovė“, kad „esame karo sūkuryje – pasauliniame informacijos ir dezinformacijos kare“ ir kad „geriausia socialinės kontrolės priemonė – baimė“. Perskaitę šią knygą kritiškiau žiūrėsite į klimato atšilimo teoriją, o grandioziniai aplinkosaugininkų suvažiavimai atrodys turintys slaptų kėslų skleisti nerimą (ir po D. Browno „Da Vinčio kodo“ kitaip matome „Paskutinę vakarienę“). O gal Jūsų įsitikinimai nepajudinami? Tuomet knyga labai papiktins. Žodžiu, abejingas neliksite.
Knygynui - daugiau nei šimtmetis
Ramygalos seniūnijoje, kur gyvena apie 4,5 tūkst. žmonių, pasak Žanetos, nuolatinių knygyno klientų ratas – maždaug keturios dešimtys skaitytojų. Iš pradžių tai buvo daugiausia solidaus amžiaus inteligentiškos moterys, dabar prisijungė jaunimas, moksleiviai. Daugėja pirkėjų, kurie nebelaukia, kol geidžiama knyga gerokai atpigs, bet „gaudo“ ją ir perka nors ir už 40 Lt.
Kodėl įkurtos bendrovės pavadinimas „Šviesva“? - teiraujamės. Pasirodo, rajono tarybai atsisakius knygyno kaip nuostolingo, išlaikyti kultūros ir šviesos židinį pasišovusi Ž. Dangveckienė su kompanione Erika Baltuškaite įregistravo TŪB. Vardą parinko, kaip sako, patį prasmingiausią: „Šviesa“. Tačiau tai žinomas populiarios leidyklos pavadinimas, todėl teko skubiai sugalvoti originalų. Laiko nebuvo, tad pakeliui iš vieno kabineto į kitą sumanyta įterpti „v“ raidę. „Dabar jau girdime ir daugiau panašių darinių, pvz., „Gelsva“, - juokiasi knygyno savininkė.
Ramygalos knygynas įsikūręs centrinėje Laisvės a., šalia puošnios bažnyčios. Neatsitiktinai knygyne dar gali aptikti Manto Masioko knygos „Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonai ir vargonininkai“ paskutiniuosius egzempliorius. Leidinyje pateikiama savitų bažnyčios vargonų istorija, surašyti visi vargonininkai, choristai. Pernai bažnyčioje vyko aukšto meninio lygio koncertai, skirti miestelio 640-mečio sukakčiai ir Lietuvos kultūros sostinės, kuria buvo tapusi Ramygala, garbei.
Vietos kraštotyrininkai, gimnazijos pedagogai stengėsi priminti miestelio gyventojams ir svečiams Ramygalos istoriją dideliuose plakatuose. Vienas jų – ir ant knygyno sienos, liudijantis, kad Ramygaloje knygyną dar 1906 m. įkūrė Benediktas Masiokas. Tiesa, mokslininkės Audronės Glosienės disertacijoje esama žinių, kad kažkuriuo metu miestelio Panevėžio g. veikė 284 knygas turėjęs žydų knygynas-skaitykla, kurio vedėju dirbo Kollicas Tevjo.
Šiuo metu Ramygalos knygyne gerokai daugiau knygų ir kanceliarinių prekių. Ryškus interjero akcentas - baltojo gandro žaliame fone simbolis. Tai Ramygalos herbas, dėl kurio vienintelis Panevėžio r. esantis miestas priklauso Europos baltųjų gandrų miestų asociacijai.
Belieka pridurti, kad knygyne darbuojasi Žanetos duktė Gabrielė Dangveckaitė, jos brolis Rapolas yra internetinio tinklalapio apie Ramygalą autorius, o pati Žaneta - Panevėžio krašto šviesuolio, rajono garbės piliečio, Nepriklausomybės akto signataro, ilgamečio parlamentaro ir rajono tarybos nario, „Agronomų seklyčios“ puoselėtojo Virmanto Velikonio duktė.
