Kalbėdamas su DELFI, R. Baranauskas pirmiausiai pažymėjo nepabėgęs į užsienį. Esą tiek jis, tiek jo pavaduotojas Naglis Stancikas buvo planinėje komandiruotėje, o žinia apie banko nacionalizavimą jiems smogė it žaibas iš giedro dangaus.
„Aš buvau planinėje komandiruotėje, vienoje iš mūsų grupės dukterinių įmonių. Ir mano viceprezidentas yra planinėje komandiruotėje. Viską buvome suplanavę, kad taip keliausime ir prižiūrėsime verslą. Tačiau įvyko tas, kas įvyko. Jūs gi žinote. Toje situacijoje, be abejo, dabar, tiek su savo partneriu (V. Antonovu – DELFI) turiu užsiimti tuo, kad bandome išlaikyti... Mes suprantame, kad praradome „Snorą“, - interviu DELFI sakė R. Baranauskas.
Jis pabrėžė kategoriškai smerkiantis Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimą nacionalizuoti „Snorą“. „Gali atimti batų įmonę – jinai nenukentės. O atimti banką – tai yra tas pats, kas prarasti pasitikėjimą. (...) Tai kainuos begalę, matyt, pinigų. Aš 18 metų banke ir šitos situacijos buvau priblokštas. Iš mūsų atėmė turtą, atėmė verslą“, - tęsė R. Baranauskas.
Jis taip pat teigė ruošiantis teisininkus būsimam ginčui su Lietuvos valstybe, tik neaišku, ar šis ginčas vyks Lietuvos teritorijoje.
„Tuo pačiu tariuosi su grupės juristais dėl esamos situacijos. Ginsimės juridiniu keliu, be abejo. Ir priklausys nuo jų (teisininkų – DELFI) išvados, ar galima tikėtis normalios, nepriklausomos teisėsaugos. Tada (jei juristai pritars – DELFI) duodu parodymus ir visa kita. Esamoje situacijoje šiek tiek abejoju, ar nereikia mums gintis užsienyje“, - svarstė nušalintas finansinėmis machinacijomis kaltinamo banko akcininkas.
Apie „Lietuvos ryto“ publikaciją: turbūt informacija buvo teisinga
R. Baranauskas teigė, esą Lietuvos bankas, rekomendavęs Vyriausybei skubiai perimti „Snoro“ valdymą, nesilaikė įprastinių procedūrų ir ėmėsi „Snoro“ akcininkams sunkiai suvokiamų veiksmų. Bankininkas prisiminė ir antradienio publikaciją „Snoro“ iš dalies valdomame „Lietuvos ryte“, kuri, anot valdžios, pagreitino įvykių eigą.
„Sprendimai be galo greiti. Matyt, ta informacija, kuri parašyta „Lietuvos ryte“, buvo teisinga. Matyt, buvo paruošti iš tikrųjų kažkokie areštai ir susitikimai, ir apklausos“, - sakė R. Baranauskas.
Apie esą planuojamus veiksmus verslininkas teigė sužinojęs tik iš „Lietuvos ryto“.
Parodymų davimui – „visiškai pasiruošęs“
Bankininkas teigė esąs pasiruošęs liudyti prokurorams ir tikrai nebėgęs iš Lietuvos.
„Juristų išvada bus ir spręsim, kur gintis. Ar gintis tiesiogiai, atvažiuoti, duoti parodymus, kam visiškai aš pasiruošęs. Mano visa šeima Lietuvoje. Ir vaikai mano. Didžiausias mano turtas – vaikai. Susidėliosim ir spręsim“, - tęsė R. Baranauskas.
Pribloškė žaibiški Lietuvos banko ir Vyriausybės sprendimai
„Snoro“ vadovas dėstė esąs priblokštas skubos, kurią Lietuvos bankas ir Vyriausybė taikė jo banko atžvilgiu. Esą buvo pažeistos svarbios procedūros, o „Snoras“ nebuvo ties kracho riba.
„Aš įsitikinęs, kad mes viską darėm gerai. Sukūrėme 2,5 tūkst. darbo vietų per grupę. Manau, kad viskas vyko normaliai. Ir buvo atimtas normalus, mokus bankas, kuris turėjo pinigų, kuris vykdė visus įsipareigojimus. Mes praėjome 2008-2009 m. krizę, ir nei vienu litu valstybė ar Vyriausybė mums nepadėjo. Ir dabar lygioje vietoje iš mūsų atimamas bankas“, - piktinosi R. Baranauskas.
Vienas buvusių „Snoro“ akcininkų tvirtino, kad Lietuvos bankas „Snorui“ sudavė netikėtą ir šokiruojantį smūgį.
„Per 18 metų aš mačiau turbūt 18 planinių (Lietuvos banko – DELFI) patikrinimų. Buvo dabar neeilinis planinis patikrinimas, kuris baigėsi, pagal Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymą, lapkričio 11 d., penktadienį. Penktadienį su manimi turėjo pokalbį inspektavimo komisijos pirmininkas. Pagal viską, man buvo pasakyta į akis: „Mes dabar dvi savaites rašysim ataskaitą“. Taip ir yra – jie grįžę surašo ataskaitą. (...) Toliau procedūra leidžia mums per dvi savaites, jeigu aš neklystu, pateikti savo pastebėjimus. Tada Lietuvos bankas, valdyba jau tuo pagrindu gali priimti sprendimą“, - procedūras aiškino nušalintasis „Snoro“ prezidentas.
O Lietuvos bankas minėtų dviejų savaičių esą nutarė nelaukti.
„Visas tas procesas užima, minimum, mėnesį, pusantro ar panašiai. Lapkričio 11 d. buvo paskutinė diena inspektavimo, man buvo pasakyta, kad bus ruošiama ataskaita dvi savaites. Taip pasakė inspektavimo komisijos pirmininkas. Ir trečiadienį iš mūsų atimamas bankas. Nėra nei inspektavimo ataskaitos, nėra po ja komisijos parašų. (...) Dabar vyksta taip: atimamas bankas, po to ieškoma kaltinimų, pradeda kaltinti lėšų trūkumu ar dar kažkuom. (...) Po to ieškoma jau įstatymo pataisų, kad įteisinti juridiškai tą nacionalizavimą. Tai aš nustebęs. Bankas mokus buvo. Bankas likvidus buvo. Bankas turėjo visas galimybes dirbti“, - savo versiją dėstė R. Baranauskas.
Jis taip pat kaltino Lietuvos banką pusmetį vilkinus „Snoro“ įstatinio kapitalo padidinimą. „Pinigai, 380 mln. litų, (...) pusę metų negalėjo išsiaiškinti kažkokių niuansų dėl pinigų kilmės ar pan. Kada mes su partneriu V. Antonovu buvome situacijos viduje. Mes tikrinti pertikrinti esam. Mes jau n kartų didinome kapitalą, n kartų mes esame pripažinti. Ir šiuo momentu mums pasakoma, kad dar kažko reikia, dar kažko reikia. Mes atvedėme naują investuotoją, fondą. Mes į visus klausimus atsakėme. Pastoviai buvo pratęsiamas terminas. Ir pusės metų terminas turėjo sueiti lapkričio 21 d., pirmadienį. Lietuvos banko posėdžiai vyksta ketvirtadieniais. Pavyzdžiui, šiandien turėjo būti svarstomas („Snoro“ - DELFI) kapitalo padidinimo klausimas. Pinigai sukaupti, pinigai guli kaupiamojoje sąskaitoje. Pagal įstatymą, kitame Lietuvos banke. 380 mln., kuriais mes negalime naudotis, nes jie nėra registruoti. (...) Aš nebeturiu žodžių. Aš dar kartą sakau, kad mes ginsimės juridiniu keliu“, - bėrė R. Baranauskas.
Dingusio milijardo istorijoje pasigenda nekaltumo prezumpcijos
Buvęs „Snoro“ vadovas, paprašytas pakomentuoti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pranešimus, esą iš „Snoro“ dingo per milijardą litų, teigė nesuprantantis, kodėl jis ir jo verslo partneriai iš anksto daromi kaltais.
„Turi būti nekaltumo prezumpcija. Manau, kad toje vietoje aiškinsimės ir mes pabandysime savo pozicijas atstovėti. (...) Aš galvoju, paprasčiausiai mums buvo neleista dirbti“, - aiškino R. Baranauskas.
Pašnekovas teigė nežinas, kodėl, anot jo, bankas sąmoningai žlugdomas. Jis tik pažymėjo, jog „Snoras“ yra pats didžiausias „neskandinaviškas“ bankas Baltijos šalyse. „Manau, kad mes trukdėme“, - tęsė bankininkas.
„Snoro“ istoriją jis palygino su ne itin šviesiais nesenos istorijos įvykiais.
„Aš palyginu tai su kokių 1990 metų kokia nors situacija Rusijoje. Nors nebuvau Rusijoje tuo metu, bet girdėjau iš spaudos, kad tokie dalykai vykdomi, kažkas atimama, kažkas uždaromas, po to jis nebeturi savo verslo“, - kalbėjo nušalintasis „Snoro“ prezidentas.
Jis čia pat pažymėjo manąs, kad galbūt prieštaringai vertinamoje „Lietuvos ryto“ publikacijoje aprašytas tariamas susidorojimas su lietuviškais bankais iš tiesų buvo planuojamas.
Lietuvoje R. Baranauskas žada būti penktadienį arba šeštadienį. Sprendimas dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo Lietuvos prokurorų apklausoje dar nepriimtas.
