„Per artimiausius dvejus-trejus metus nesitikiu didesnio emigracijos nuslopimo, kadangi atlyginimų skirtumas yra pernelyg didelis, o visų blogiausia yra tai, kad apie Lietuvą susiformavo blogi lūkesčiai“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Rudzkis po tradicinės ekonomikos apžvalgos pristatymo.
Per pirmuosius keturis mėnesius savo emigraciją iš Lietuvos deklaravo 23 tūkst. žmonių, 4,3 tūkst. nurodė atvykę į Lietuvą. R. Rudzkis atkreipia dėmesį, kad didžiausias išvažiuojančių srautas į užsienį plūsteli birželį, kai baigiasi mokslo metai įvairiose švietimo įstaigose.
Praėjusiais metais iš Lietuvos oficialiai išvyko rekordiškai daug – 83,2 tūkst. – gyventojų, o 5,2 tūkst. imigravo. Tai aiškinama atsiradusia prievole niekur nedraustiems gyventojams patiems susimokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Jei emigrantas deklaruoja savo išvykimą, jam mokėti nereikia.
Lenktynės su laiku
Anot R. Rudzkio, norint sustabdyti emigracijos srautą, Vyriausybei „reikėtų žaibiškai parengti šalies pertvarkymo planą ir po to pamėginti įtikinti Lietuvą, kad judėsime šviesaus rytojaus link“.
„Lietuvai tai atsilieps labai blogai: noras investuoti dings, valstybei taps sunkiau mokėti skolas, išlaikyti pensininkus. Vyksta savotiškos lenktynės su laiku, arba mes spėjame pertvarkyti šalį ir pristabdyti emigraciją, arba tiek prarandame jaunos darbo jėgos ir dėl to tampame nepatrauklūs gamybos plėtojimui“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, 60 tūkst. emigrantų sudaro dešimtadalį visų dirbančiųjų versle pagal darbo sutartis.
Uždaras nedarbo ir emigracijos ratas
Vienu didžiausių Lietuvos ekonomikos galvos skausmų išliks nedarbas, kuris šiemet turėtų būti apie 13 proc. Būtent struktūrinis nedarbas laikomas svarbia tvarios ekonomikos plėtros kliūtimi. To priežastys – emigracija ir specialistų ruošimo sistemos spragos.
„Patekome į užburtą ratą – gerų darbo vietų stoka gena energingus gyventojus užsienin, o gilėjantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tampa kliūtimi kurti šias vietas“, – sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, norit išsiveržti iš šio rato, reikia skubai pertvarkyti verslo aplinką ir viešąjį sektorių.
Kainų augimas užgoš atlyginimų kilimą
Nepaisant šių problemų, „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 6 proc., sparčiau nei prognozuota anksčiau.
Geresnius nei tikėtasi anksčiau ekonomikos augimo rezultatus lems ne tik augančios pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, gamybos plėtra, bet ir po truputį stiprėjantis vidaus vartojimas.
„Matome, kad mažėjant nedarbui gerėja gyventojų lūkesčiai, jie mažiau taupo, tad namų ūkių vartojimas auga“, – sakė R. Rudzkis.
Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs apie 5 proc., tai bus sparčiausias šuolis visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau daugelis namų ūkių šiemet dar nepajus teigiamo augančios ekonomikos poveikio savo kasdieniniam gyvenimui.
To priežastis – greičiau nei vidutiniai atlyginimai augsianti infliacija.
Banko ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinis atlyginimas šalyje šiemet augs 3 proc., o metinė infliacija bus 4 proc.
Problemas spręs
Premjeras Andrius Kubilius emigracijos problemas sieja su ekonominėmis ir mano, kad atsigaunant ekonomikai, spręsis ir emigracijos problema.
„DnB Nord” prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika augs šešiais procentais. Tai gera prognozė. Galiu atsakyti, kad kaip ir visose kitose šalyse, makroekonominis augimas pasieks ir žmones ir pirmieji, kurie pajus, kad ekonomika atsigauna bus pensininkai. Po to ir mažiausiai uždirbantieji. Seimo nariai ir Vyriausybės nariai vėliausiai savo atlyginimuose pajus ekonomikos atsigavimą. Kaip rodo visų kitų šalių patirtis, labai dažnai tokie emigraciniai procesai yra susiję su skausmingais ekonominiais reiškiniais. Labai aiškiai matome, kaip išeiname iš krizės ir todėl tikiu, kad ir emigracijos problemos, kurioms tikrai skirsime daug dėmesio, jas tikrai spręsime", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A. Kubilius.
