Premjeras Gediminas kirkilas ir finansų ministras Zigmantas Balčytis mano, kad Lietuva įsivesti eurą būtų pajėgi 2010 metais. Tuo tarpu Lietuvos banko vadovas neskuba įvardyti tikslios datos.
"Pirmiausia reikia nepadaryti klaidos - paskelbti euro įvedimo datą ir jo neįsivesti. Turime apskaičiuoti visas galimybes. Tikslios datos nedrįsčiau pasakyti. Juk kitąmet rinkimai, 2008 metais - vėl rinkimai", - teigė R.Šarkinas.
Centrinio banko vadovas pritaria siūlymui parlamentinėms partijoms pasirašyti fiskalinės drausmės susitarimą, tačiau mano, kad dar geriau tai būtų apibrėžti įstatymu.
"Geriau, kad tai būtų įstatymas, kuriame jau dabar būtų paskelbtos akcizų keitimo datos. Be to, tokiu įstatymu būtų išspręstas biudžeto kontrolės klausimas, kur didiname išlaidas, o kur - ne", -sakė R.Šarkinas.
Jo teigimu, įsipareigojimus rinkėjams grąžinti indėlius, didinti algas, pensijas reikia vykdyti neperžengiant proto ribų.
"Bet koks didelių pinigų išmetimas į rinką turės įtakos infliacijos didėjimui. Jei indėlius kompensuojame ar išmokas už žemę išmokame, tai norisi, kad tie pinigai būtų taupomi. O jei jie pateks į apyvartą, bus spaudimas infliacijai", - sakė R.Šarkinas.
Lietuvos banko vadovas taip pat mano, kad sparčiai didėjantis gyventojų įsiskolinimas bankams nėra itin didelė grėsmė.
Anot jo, suteiktos paskolos siekia tik 40 proc. bendrojo vidaus produkto - tai žemiausias lygis visoje Europoje. Vakarų Europoje yra šalių, kuriose šis lygis siekia ir 200 procentų.