Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko prezidentas Reinoldijus Šarkinas, antradienį viešėjęs DELFI interneto konferencijoje.
„Nenorėčiau nustatinėti, kad šiandien krizė prasidėjo, o vakar baigėsi. Visi pajusime, kai visi turėsim darbo, ir visi gausim atlyginimus, o atlyginimų augimas neatsiliks nuo kainų augimo“, - sakė R. Šarkinas atsakydamas į klausimą, kada, jo nuomone, baigsis krizė ir kokie požymiai pirmiausia parodys, kad gyvenimas jau gerėja.
Tačiau klausiamas, ar Lietuvos bei kiti bankai, neva sukėlę pastarąją ekonominę krizę, kai be saiko skolino, galėtų iš jos ir ištraukti sumažindami palūkanų normas, R. Šarkinas nesutiko – pasak jo, krizę sukėlė ne bankai, o visuotinė euforija, kad iš paskolos galima įsigyti naują namą ar mašiną.
„Visi pirma ne Lietuvos bankai sukėlė krizę. Mes ne vieną kartą įspėjome, kad paskolas galima gauti, bet nereikia užmiršti, kad jas reikės grąžinti. Bet buvo visuotinė euforija, kad iš paskolos galima įsigyti namą ar mašiną ir nelabai kas norėjo girdėti kitą nuomonę. O bankai, kurie prie to prisidėjo, jie jau savo gavo, 2009-2010 m. jie patyrė nemažus nuostolius, kuriuos dengė iš savo išteklių“, - aiškino pašnekovas.
Šešėlinė ekonomika nesudaro 30 proc.?
Lietuvos banko vadovas R. Šarkinas taip pat buvo klausinėjamas ir apie šešėlinės ekonomikos dydį bei kainų augimą – skaitytojas domėjosi, ar galima sumažinti kainų lygį, kai šešėlinė ekonomika, jo tvirtinimu, siekia 32 proc.
„Kad šešėlinė ekonomika yra - tai taip, ji yra. Bet kad ji sudaro 30 proc., tai aš netvirtinčiau. O jeigu visos valstybės tarnybos tinkamai atliks savo funkcijas, tai mažės ir šešėlinė ekonomika“, - plėstis nebuvo linkęs R. Šarkinas.
Jis taip pat prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3-4 proc., be to išsakė kiek skeptišką nuomonę esama socialinės apsaugos sistema: „Tokia politika, kokia yra dabar ir kad „Sodra" turi milžiniškas skolas bei dabar turi skolintis ir mokėti palūkanas yra neteisinga. Čia arba „Sodrai" yra pavesta per daug funkcijų, arba turėtų būti šie dalykai tvarkomi iš biudžeto“, - svarstė R. Šarkinas.
Geriausia ekonominė situacija – kai valdžia nemaišo verslui
Konferencijoje R. Šarkinas, be kita ko, pasakojo, kad Lietuva turi 5,8 tonos investicinio aukso atsargų, kuris yra saugomas Anglijos banke ir esant palankioms aplinkybėms investuojamas.
Tuo metu Lietuvos užsienio valiutos rezervai, pasak R. Šarkino, yra daugiausia investuojami į eurozonos šalių vyriausybių vertybinius popierius.
„Dalis yra investuota į trumpalaikius instrumentus, dalis yra ilgesnio laiko. Ir kadangi mūsų užsienio valiutų atsargų pagrindinę dalį sudaro euras, tai ir investuota daugiausia yra į eurozonos šalių vyriausybių vertybinius popierius“, - sakė Lietuvos banko vadovas.
Klausiamas, kokius, jo nuomone, ilgojo laikotarpio sprendimus turėtų priimti valdžia, kad ilgainiui Lietuvoje gyvenimo lygis vis artėtų prie turtingiausių valstybių gyvenimo lygmens, pašnekovas teigė, esą geriausia ekonominė situacija yra tokia, kai valdžia nemaišo verslui.
„Geriausia ekonominė situacija yra tada, kai valdžia nemaišo verslui. Ir verslininkai patys žino, kaip geriau investuoti savo lėšas ir į kokias sritis, svarbu, kad verslui būtų sudarytos tinkamos sąlygos“, - sakė R. Šarkinas.
