Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą. Už toną maistinių kviečių - per 700 litų. Pernai rugpjūtį tokios grūdų supirkimo kainos vos neįvarė infarkto grūdų supirkėjams. O šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės už kviečių toną moka ir 900 litų.
"Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Jeigu sumažės joje išaugintų grūdų, jų kainos kils", - kalbėjo žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančios bendrovės "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Vladas Bagdavičius.
Lietuva taip pat eksportuoja didžiąją dalį užauginamų kviečių. Todėl Vakarų Europoje kylant grūdų kainoms to neišvengs ir mūsų šalis. "Kol kas prognozuoti derliaus kokybę ir jo kiekį Lietuvoje per anksti. Ir pas mus, ir kituose Rytų ir Vidurio Europos regionuose meteorologinės sąlygos javams augti geros", - sakė V.Bagdavičius.
Už aukščiausios klasės maistinių kviečių toną – 800 litų, pirmos klasės – 780 litų, žemesnės – 750 litų. Tai vidutinė būsimojo derliaus supirkimo kaina, kurią fiksuoja pastarosiomis dienomis sandorius su grūdų augintojais sudarantys supirkėjai. Ji maždaug 100–120 litų mažesnė, nei dabar už kviečių toną pardavėjams moka grūdų perdirbėjai. Pavyzdžiui, kviečių krakmolo gamykla „Amilina” pastaruoju metu už aukščiausios klasės kviečių toną mokėjo 880–900 litų. Ūkininkų ir grūdų perdirbėjų sutartyse numatyta kaina pernai buvo vos ne perpus mažesnė. Ji sukosi apie 420–450 litų.
„Grūdų supirkimo kainoms kilti nebėra kur”, – mano Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Mindaugas Gedvilas. Jo nuomone, prognozės apie sausros įtaką būsimoms grūdų supirkimo kainoms gali būti perlenktos, nes pamirštamas kitas svarbus regionas – Ukraina ir Rusija. Pernai kainų šuolis įvyko būtent po to, kai šios šalys uždraudė eksportą.
