Finansų analitikai tos pačios nuomonės, juolab kad didžiausią įtaką Vyriausybėje turintys konservatoriai ragina ją kelti minimalia mėnesinę algą 100 litų.
Prezidentė taip pat palaiko nuomonę, kad minimalią algą reikia didinti iki 900 litų, nes tam sąlygas sudaro nuoseklus ekonomikos augimas. Tuo metu Premjeras atvirai šantažuoja profsąjungas, teigdamas, kad galima kelti algą 100 litų, jei profsąjungos sutiks su didesniu darbo santykių liberalizavimu.
Ar minimalios mėnesinės algos didinimas išgelbės dirbančiuosius, leis jiems lengviau atsipūsti, o gal tai dar labiau padidins šešėlį, ir augins nedarbą? Ir apskritai, kodėl jau kone pusantrų metų kalbanti apie minimali didinimą, Vyriausybė susizgrimba tą daryti prieš pat rinkimus? Apie tai LTV laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su Laisvosios rinkos instituto eksperte Rūta Vainiene.
- Tai ką Jūs manote apie minimalios mėnesinės algos didinimą?
- Ekonomistas apie MMA negali kalbėti, nes tai nėra ekonominis dydis. Tai yra skaičiukas, įrašytas Vyriausybės nutarime, kuris yra ištrauktas iš „Palubinsko vadovėlio“, kažkokiu būdu atsiradęs, susitarus darbdaviams, profsąjungoms ir Vyriausybei, kad tai bus tas minimalus dydis, kurį darbdaviai mokės žmonėms. Tai nėra ekonominis reiškinys, tai nėra rinkos kaina, ji nekoreliuoja su ekonomine būkle. Tai yra administracinis-politinis nuskaitytas skaičiukas „iš lubų“.
- Kitaip sakant, Jūs manote, kad apskritai nereikėtų tokio dydžio?
- Aš manau, kad, jeigu nebūtų MMA, tai ir darbuotojams, ir darbdaviams išeitų labai į naudą. Nes nebūtų į ką lygiuotis, o dabar visi lygiuojasi į tą administracinį skaičiuką. Jis padaro meškos paslaugą pačiam darbuotojui.
Bet aš kažkodėl nesu įsitikinusi, kad Lietuvoje darbdaviai būtų tokie geri, kad jie sakytų „gerai, tu prašai 1000, aš tau jį duosiu“, kad tai būtų didesni pinigai, negu dabar yra numatyta ta minimali alga. Kažkodėl nenoriu tuo tikėti.
Tikrai, darbdaviai nėra labdaros organizacija, kuri dalina pašalpas darbuotojams. Aišku, kad darbdavys visada vertina, kiek darbuotojas sukuria pridėtinės vertės ir ar jis sukuria tiek, kad jam būtų galima sumokėti ir tą pačią minimalią algą. Tai, žinoma, kad darbdavys vertina.
- Na, bet žiūrėkit, ar Jūs sutinkate, kad pragyventi iš tų 800, kuriuos dabar moką, pragyventi po to, kai valstybė nuskaito mokesčius, jokių šansų?
- Jokių šansų pragyventi. Ir aš tikrai manau, kad niekas beveik ir negyvena iš tos MMA. Paprastai, jeigu žmogus gauna MMA ir sutinka už tokią algą dirbti, tai jis turi kažkokių kitokių pajamų. Aišku, tai ne masinis reiškinys. Tikrai daug kas neskausmingai tą MMA padidins, bet mes kalbame apie ribines teritorijas, t. y. apie miestelius, kaimelius. Įsivaizduokite parduotuvę kaime, ten dirba trys pardavėjos. Ir padidinama MMA iki 900 litų, darbdaviui tai reikštų plius 130 litų per mėnesį, 5000 litų per metus. Ką, kaime daugiau pirkėjų atsirado, kaime padaugėjo gyventojų, kaimas pradėjo daugiau valgyti ir pirkti parduotuvėje? Ne. Tai iš kur paimtų tų pinigų?
Ką darys tas darbdavys? Įsijauskite į jo padėtį. Jis sakys: aš tiek neturiu, tų 5000, mes tiek neuždirbam, mes tiek neparduodam. Jis tada vieną pardavėją atleis, o kitos dvi – dirbs daugiau.
- Gerai, tada paklausiu dar kitaip. Per tuos trejus metus, kai MMA nekyla, visos prekės pabrango turbūt 20 procentų tai tikrai, o paslaugos, ypač komunalinės, ir visus 60. Kitaip sakant, viskas pabrango, o alga ne?
- Taip, ir vidutinė alga krito. Ir kai MMA išliko tame pačiame lygmenyje, o vidutinė krito, tai MMA santykinis reikšmingumas išaugo. Aš nematau tame nieko bloga... Taip, žmogui blogai: viskas brangsta, jam sunku pragyventi, brangsta degalai, galėtų valdžia akcizus mažinti, bet gera būti dosniems kitų sąskaita. Pasakai darbdaviui tu pakelk iš kur nori, o šaltinio valdžia nenurodo. Bet iš tikrųjų tai negali koreliuoti. Tai įmanoma tik tada, kai mes sukuriame daugiau vertės. O tai, kad vyksta globalūs procesai su žaliavų kainų kilimu ir dėl to mes turime brangiau mokėti už maisto produktus, tai nereiškia, kad mes daugiau uždirbam ir daugiau galime mokėti.
- Prezidentė sako, kad Lietuvos ekonomika auga jau dvejus metus iš eilės, ir Lietuva gali sau leisti bent iki 900 litų pakelti.
Kas ta Lietuva, kuri gali sau leisti? Tai labai didelis klausimas. Tai tie patys didieji verslai, kurie tikrai gali sau leisti ir kurių sąskaita buvo ekonomikos augimas. Ekonomikos augimas tikrai nevyko smulkaus verslo sąskaita, o MMA didinimas yra skirtas būtent jam. Todėl Prezidentei, kaip ekonomistei, nematyti, kad čia yra du skirtingi dalykai yra tiesiog neleistina.
- Tai Jūs čia prezidentę kritikuojat?
- Aš kritikuoju pasiūlymą didinti MMA.
- Gerai, bet Lietuvoje MMA yra ir prieš rinkimus kalbos užsisuko visu smarkumu, t. y. didinti 50, 100 litų ar, kaip siūlo opozicija, iki 1000 litų. Kaip Jūs manote, kas dabar šiuo atveju yra geriausia?
- Geriausia dabar būtų nieko nedaryti. Nebūti tais populistais ir prieš rinkimus nedemonstruoti dosnumo kitų sąskaita. Visi mes puikiai suprantam, kad politikai dabar žaidžia žmonių jausmais ir, be to, dar nori papildyti „Sodros“ biudžetą.
- Jūs turite galvoje žaidžia jausmais prieš rinkimus?
Žinoma, prieš rinkimus nori pademonstruoti dosnumą, bet kitų sąskaita. Dar yra vienas argumentas ir, beje, jis tvirtas, kad galbūt tai sumžintų „vokelius“. Taip dalį „vokelio“ gali sumažinti, bet kitais atvejais tai gali visiškai žmogų nustumti į visišką „šešėlį“. Jeigu dabar su „vokeliu“ jis yra truputį – viena koja – „šviesioje“ ekonomikoje, o kita koja – „tamsioje“, tai, jei MMA bus pakelta per stipriai, tai jis gali abiem kojom pereiti į šešėlinį darbą, ir ten bus 0 įplaukų į „Sodrą“, o žmogui tikrai daugiau nei minimali alga.
- Bet šitas argumentas jau buvo, kai tik kildavo kalbos apie MMA didinimą, visada būdavo šitas argumentas – didės „šešėlis“. Dabar „šešėlis“ toks didelis, kad vien MMA čia nepasiteisinsi, yra ir kitų rimtesnių priežasčių.
- Žinoma. „Šešėlyje“ žmonės slepiasi ne nuo karštos saulės, o nuo didelių mokesčių. Ir visų pirma, socialinio draudimo įmokų. Šita Vyriausybė žadėjo padaryti esminę „Sodros“ pertvarką, deja, nepadarė. Užsiiminėja įmokų į privačias pensijų sąskaitas karpymų, o neliečia tos sistemos, kur skola susikaupusi jau milijardais.
- Tai kaip Jūs vis dėlto prognozuojate atsitiks šįkart su ta MMA?
- Manau, kad supasuos Vyriausybė ir pasiduos tam populistiniam spaudimui, kuris dabar labai yra stiprus iš Daukanto aikštės ir iš Seimo. Labai gaila, kad valdžia girdės tik aplodismentus, bet nematys žmonių ašarų.
