„Iš esmės visi bėga iš euro zonos, o ne iš Europos. Šiaurinė teritorija išlieka saugiu uostu“, – teigė Kopenhagoje esančio banko „Nykredit“ direktorius Georgas Andersenas.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po bankų krizės, Švedija gali pasigirti geriausiai pasaulyje funkcionuojančia obligacijų rinka. Euro neįsivedusi valstybė grąžino skolas ir įvedė griežtesnę kreditorių kontrolę. Šalies vyriausybė uždirbo iš 2008 m. finansinės pagalbos, šiemet gali pasigirti biudžeto pertekliumi, o skolindamasi 10-iai metų moka mažiau už kitas Europos Sąjungos nares.
Investuotojai noriai skolina Švedijai 10-iai ir 30-iai metų už mažesnes palūkanas, nei Vokietijai. Skolinimasis 10-iai metų Skandinavijos valstybei kainuoja 40 bazinių punktų mažiau nei Vokietijai Nuo rugsėjo skolinimasis Švedijai nekainavo daugiau nei Vokietijai.
Sprendžiant iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swaps), šiais metais išlaidos apsidraudžiant nuo Vokietijos finansinio nemokumo šoktelėjo 66 proc. Norint apsidrausti nuo 10 mln. dolerių (25,6 mln. Lt) vertės penkerių metų Vokietijos vyriausybės garantuotos skolos, dabar tenka pakloti 98 tūkst. dolerių (251 tūkst. Lt)(pernai metų pabaigoje buvo 59 tūkst. dolerių; 151 tūkst. Lt). Švedijos skolinimosi išlaidos – 73 tūkst. dolerių (187 tūkst. Lt), šių metų pradžioje buvo 34 tūkst. dolerių (87 tūkst. Lt).
