Įvairioms finansinėms institucijoms savivaldybės, balandžio 1 d. duomenimis, kurie, beje, paskelbti tik prieš kelias dienas, buvo skolingos daugiau kaip 1 mlrd. 580 mln. litų. Tai beveik pusė visų šiems metams patvirtintų merijų pajamų. Dar 445 mln. litų siekė savivaldybių kreditoriniai įsipareigojimai ūkio subjektams.
Ekspertai įžvelgia, kad kai kurios savivaldybės dėl skolų gali turėti sunkumų vykdydamos savo įsipareigojimus. Labiausiai prasiskolinusi - Vilniaus miesto savivaldybė. Jos skolos finansinėms institucijoms sudarė beveik 484 mln. litų. Dar daugiau nei 316 mln. litų sostinė buvo skolinga ūkio subjektams.
Pasak Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, vien per praėjusią kadenciją savivaldybės skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų. Jo teigimu, skoloms apmokėti 2012-aisiais planuojama išleisti beveik 172 mln. litų.
Kauno miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė apie 228 mln. litų, Klaipėdos miesto skola - daugiau nei 95 mln. litų, Šiaulių miesto savivaldybės skola buvo apie 74 mln. litų. Tarp didžiųjų šalies miestų mažiausios buvo Marijampolės savivaldybės skolos - jos siekė daugiau kaip 31 mln. litų.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad savivaldybių turimos skolos ir jų prisiimtų finansinių įsipareigojimų mastas jau pradeda kelti nerimą.
"Kai kurios savivaldybės yra priartėjusios prie mokumo ribos, tai yra jos rizikuoja nebeišgalėti atsiskaityti su kreditoriais, tiekėjais, verslu. Nebent būtų priimtas bendras sprendimas dėl skolų perkėlimo centrinei valdžiai arba papildomų lėšų skyrimo savivaldybėms", - pabrėžė ekspertas.
