„Baigę studijas jaunuoliai būtų geriau pasiruošę įsilieti į darbo rinką, jeigu pasikeistų požiūris į praktiką universitetuose. Ji turėtų padėti išugdyti kvalifikaciją atitinkančius įgūdžius ir nebūti vien tik formalumas. Praktika turėtų trukti ilgiau nei porą mėnesių ir galėtų būti pradėta jau ankstesniuose kursuose. Darbo rinka taptų efektyvesnė, jei profesines mokyklas baigtų daugiau paklausias specialybes įgijusių specialistų“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
V. Šečkutės teigimu, svarbu, kad visa švietimo sistema taptų labiau orientuota į darbo rinkos poreikius bei paruoštų daugiau praktinės patirties turinčių specialistų. Šiuo metu Lietuvoje dauguma jaunuolių renkasi socialinių mokslų studijas. Tuo metu taikomuosius mokslus renkasi maža dalis studijuojančių. „Swedbank“ prognozėmis, tai ateityje gali lėtinti inovacijų plėtrą.
„Technologinius, medicinos, kitus taikomuosius mokslus renkasi labai mažai studentų ir jų skaičius mažėja. Čia problema ekonomikai ilgame laikotarpyje – inovacijų galimybės šalyje daug mažesnės. Tokiu atveju natūralu, kad inovacijas, naujas technologijas galime tiktai importuoti iš kitų šalių“, – V. Šečkutei antrino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Pasak N. Mačiulio, socialiniuose moksluose per didelė jaunų specialistų pasiūla ir šioje sferoje nesukuriama tiek naujų darbo vietų. Absolventams belieka būti bedarbiais arba eiti dirbti ne pagal išsilavinimą.
N. Mačiulio teigimu, pasaulyje aukštojo mokslo sistema ir funkcija keičiasi, tačiau Lietuvoje šis procesas kol kas labai lėtas.
„Esmė ir viena pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemų – suteikiamos labai specifinės, specializuotos žinios ir įgūdžiai, kurias labai sunku perkelti į kitas sritis. Bendra pasaulio tendencija – aukštojo ir aukštesniojo mokslo institucijos turi suteikti plačius bendrus įgūdžius, gebėjimus, o jau labai specifinės žinios ir kompetencijos suteikiamos būtent įmonėse, ten, kur jie realizuoja savo žinias“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, moksleiviai klysta rinkdamasi studijas be gilesnės darbo rinkos, suteikiamų kompetencijų analizės, o atsižvelgę į tėvų, artimųjų patarimus ar vaikydamiesi madų.
Kart jis pripažįsta, jog neaišku, kokios specialybės ateityje bus paklausios. „Esmė tame, kad niekas nežino, kokių specialybių reikės po 10 metų. Jeigu pažiūrėsime, kaip atrodė Lietuva ir pasaulis prieš 10 metų, tuo metu atrodė vienos specialybės aktualios, dabar jų reikia visai kitokių. Kaip pasikeis tiek technologiniai, tiek medicinos mokslai per ateinančius 10 metų labai sunku prognozuoti“, – sakė N. Mačiulis.
Ne visi jaunuoliai ieško darbo
Visgi, pasak V. Šečkutės, kartais klaidingai manoma, kad šalyje kas trečias jaunuolis negali susirasti darbo. Iš tikrųjų daugelis jų esą tiesiog neieško darbo, kadangi dar mokosi ar studijuoja.
„Taigi absoliutus darbo nerandančių jaunuolių skaičius siekia palyginti nedaug – apie 32 tūkst. arba kiek daugiau nei 7 proc. iš visų 15-24 metų gyventojų. Be to, dauguma jų neturi kvalifikacijos, todėl yra mažiau patrauklūs darbo rinkoje“, – kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
Pasak V. Šečkutės, 2009-2010 m. jaunimo nedarbą staigiai išaugino statybų sektoriaus žlugimas, be darbo palikęs daugelį nekvalifikuotų specialistų. Tačiau, pastebi ji, bedarbiais tampa ir universitetus, kolegijas ar profesines mokyklas baigę jaunuoliai.
„Tai reiškia, kad reikia tobulinti ne tik perkvalifikavimo programas, bet ir visą švietimo sistemą. Tiek vienu, tiek kitu atveju padėtų didesnis privataus sektoriaus įsitraukimas“, – teigė ekonomistė.
Privatus sektorius esą žinotų, kokius specialistus ruošti ir kokias jų kompetencijas svarbiausia ugdyti. „Swedbank“ manymu, paramos perkvalifikavimui teikimas tiesiogiai darbdaviams galėtų duoti daugiau naudos nei šiuo metu veikiantis praktika.
DELFI primena, kad Lietuva pagal jaunimo nedarbą Europos Sąjungoje (ES) yra ketvirta nuo galo. Didesnis jaunimo nedarbas tik Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje. ES jaunimo nedarbo vidurkis sudaro 21 proc. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad valdžia jaunimo nedarbo problemos nevertino kaip rimtos.
