Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas sako, kad verslo liudijimai yra primityviausia mokesčio forma ir turėtų būti naudojami tik tuomet, kai klientas yra galutinis vartotojas, todėl bet kokie didmeniniai santykiai su verslo liudijimais neturėtų būti leidžiami.
Šiuo metu tik su verslo liudijimais prekiaujantiems maistu negalima produktų parduoti kitam verslo liudijimo turėtojui.
Siūloma ne tik atsisakyti dalies veiklų, bet ir galimai griežtini apskaitos reikalavimus, numatant prievolę visada klientui pateikti pirkimo dokumentą, jei verslo liudijimo turėtojas dirba nuolatinėje vietoje.
Palikti tik smulkiausią veiklą
M. Majauskas mano, kad reikalinga diskusija dėl verslo liudijimų peržiūrėjimo profesinėms veikloms, daliai statybinių darbų, baldų gamybai, patalpų nuomai, kaimo turizmo ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms.
„Sąrašas turėtų būti peržiūrėtas, visų pirma, atsisakant profesinių veiklų ir paliekant tik smulkią namudinę veiklą, pavyzdžiui, drabužių siuvimą, namų ūkio reikmenų taisymą, kapinių priežiūrą, šunų kirpimą, knygų įrišimą. Dažnai pastebime, jog profesine veikla užsiimantys ir paslaugas teikiantys darbuotojai turi verslo liudijimus, nors dirba darbo santykių principu, kai uždirbtus pinigus atiduoda savininkui, o jis vėliau su jais atsiskaito. Tokioje situacijoje piktnaudžiaujama lengvatomis, skirtomis verslo riziką prisiimančiam smulkiajam verslui“, – sakė M. Majauskas.
Tokie santykiai dažnai stebimi tarp kirpėjų, manikiūrininkų ir šių paslaugų salonų savininkų.
Taip pat, anot jo, yra nemažai veiklos rūšių, kurios savo esme yra susijusios su konkuruojančia įmonių veikla, pavyzdžiui, statinių restauravimas, konservavimas, naujų statinių statyba, baldų, avalynės gamyba. Patarėjo nuomone, tai iškreipia konkurenciją ir dėl šių veiklų galimybės dirbti su verslo liudijimais taip pat turėtų būti diskutuojama.
„Reikėtų peržiūrėti ir veiklas, kurių pajamų lygis neadekvatus sumokėtam fiksuotam pajamų mokesčiui ir kur dažnai aptinkami piktnaudžiavimai“, – teigė jis.
Tokiomis veiklomis M. Majauskas įvardija patalpų nuomą, kaimo turizmo, apgyvendinimo paslaugas, transporto priemonių priežiūrą.
Patarėjo dėmesį patraukė ir verslo liudijimų sąraše esančių abejotinų bei svarstytinų pagal veiklos esmę rūšių kaip astrologijos veikla, kompiuteriniai žaidimai, suaugusiųjų kvalifikacijos tobulinimas, išorinių informacijos priemonių kūrimas. Tačiau kol kas nesiūloma jų braukti iš verslo liudijimo veiklų sąrašo.
Siūlys steigti mažąją bendriją
Visi kiti smulkieji verslininkai esą galėtų pasirinkti jiems tinkamiausią juridinę veiklos formą, pavyzdžiui, individualią įmonę arba individualią veiklą pagal pažymą.
Atsisakydama dalies veiklų, kuriomis galima verstis su verslo liudijimu, Vyriausybė siūlys steigti naują juridinę formą smulkiam ir vidutiniam verslui – mažąją bendriją.
„Tokia forma galėtų būti ribotos civilinės atsakomybės, su mažesnėmis steigimo išlaidomis, mažiau procedūrų, sumažintu ar nuliniu minimaliu kapitalo dydžiu, paprastesniu valdymu, supaprastinta apskaitos tvarka. Teisinis reguliavimas galėtu palikti daugiau nuostatų pačių juridinių asmenų savireguliacijai“, – komentavo M. Majauskas.
Smulkieji – prieš veiklų skaičiaus mažinimą
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovė Zita Sorokienė tvirtina, kad asociacija pritaria tik porūšių peržiūrėjimui, bet ne veiklos rūšių sąrašo trumpinimui.
„Mes sutinkame, kad tie porūšiai, kurie neatitinka individualios veiklos sampratos, būtų išbraukti, pavyzdžiui, stogų remontai, aukštuminiai darbai. Juk vienas verslo liudijimo turėtojas negali statyti namo ir mes su tuo sutinkame, bet jis gali ir dažyti, ir špakliuoti. Tai mes siūlėme jau ne kartą Ūkio ministerijai“, – DELFI komentavo ji.
Z. Sorokienė yra įsitikinusi, kad turi būti leista pačiam žmogui pasirinkti, kokią veiklos formą rinktis.
„Mūsų pasiūlymas yra sukurti naują gerą individualios veiklos formą, bet nenaikinti dabar esančių verslo liudijimų. Mes manome, kad turi išlikti visos juridinės veiklos formos, o jeigu kuri nors bus labai palanki verslui, žmogus pats išeis iš nepalankios ir pasirinks palankią“, – sakė ji.
Šiuo metu egzistuoja apie 100 skirtingų veiklų, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą.
LSVPA duomenimis, Lietuvoje su verslo liudijimais dirba apie 60 tūkst. žmonių. Pigiausias verslo liudijimas metams kainuoja 120 Lt, tačiau tikslią bet kurios veiklos verslo liudijimo kainą nustato kiekviena savivaldybė atskirai.
