„Kaip tik turime priešingą situaciją, kad kuo yra mažesnės apyvartos ir mažesnės pajamos, tuo yra aukštesni įkainiai. Todėl kada atsiranda didesnė mąsto ekonomika, tai įkainiai krenta, - kalbėjo Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas. - Pažanga iš esmės vyksta, ir dabar ES diegiama bendra mokėjimo eurais erdvė. Didžiulės kampanijos vyksta tam, kad kiekvienas žmogus turėtų sąskaitą ir galima jam būtų duoti kortelę. Kai įsivesime eurą, mokėjimai turėtų būti vienodo lygio, tiek ES, tiek Lietuvoje. Kuo mažiau žmonių galės naudotis šituo dalyku, tuo kaštai bus didesni“. Anot jo, bankų operacijų įkainius sudaro sąnaudos, investicijos ir saugumas.
„Verslininkai skaičiuoja, kad jeigu visus žmones skatinsime naudotis elektronine bankininkyste ir atsiskaitinėti kortelėmis, tuomet prekybininkai turės kelti kainas“, - sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
„Kai atsirado skatinimas ir raginimas kuo daugiau išsiimti bankų kortelių, kai žmonėms buvo pradėta masiškai pervedinėti atlyginimus, stipendijas ir pensijas į korteles, mes prekyboje įsigijome bankų atsiskaitymo aparatą ir po kiek laiko nutarėme paskaičiuoti, kiek tokie atsiskaitymai kainuoja, - pasakojo Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius. - Situacija tokia: ypač neapsimoka prekiauti smulkiomis prekėmis, bet jos sudaro perkančiųjų pagrindinę masę. Taigi, jeigu žmogus perka prekę už 1 Lt, kai į šią sumą jau yra įskaičiuotas 20 proc. antkainis, aš tikiuosi 20 ct uždirbti ir 80 ct atiduoti atgal tiekėjams, kurie atvežė prekę. Atsiskaitant grynais, aš tuos 20 ct ir uždirbtu. O atsiskaitant kortele, bankui sumoku 2 proc., tai du centus. Dar 15 ct kainuoja sujungimo mokestis. 1 minutės ryšio mokestis – 19 ct. Plius kainuoja abonentinio mokesčio dalis, tenkanti pirkėjų kiekiui. Tai, šiuo atveju, 253 pirkėjų - dar 14 ct“.
Taigi, iš A. Mackevičius skaičiuoja, kad banko operacija šiuo atveju kainuoja 50 ct. „Išeina, kad aš tikėjausi gauti 20 ct pelno. Tačiau atiduodu prekę ir dar primoku ryšininkams ir bankininkams, kad iš manęs tą prekę paimtų. Tai visiškas nuostolis“, - paskojo A. Mackevičius.
Anot verslininko, šiandieninis raginimas plačiau naudotis elektronine bankininkyste bus naudingas tik stambiesiems prekybininkams.
„Štai aš rodau skaičius, kad prarandame pusę antkainio ar daugiau, ir prasideda bankų agitacija, raginanti visus įsigyti korteles. Kas tada gaunasi? Tie, kurie užsiima didžiaja masine prekyba, didieji prekybos tinklai, jų klientų pagausės. Kas neturi aparatų, tiems tai bus labai nuostolinga: pas tuos pirkėjų nebeliks. Reiškia, reiškiniai, pradėti su oligopoline mažmenine prekyba, bus pabaigti su kortelėmis“, - svarstė A. Mackevičius.
Tačiau žmonėms kyla klausimų. „Turiu reikalų su keliais bankais, tai buvo priverstinė operacija, mano sąskaitų atžvilgiu, kai iš mano sąskaitos buvo nurašyti pinigai. Tai vienas bankas iš manęs paėmė 1,20 Lt, kitas už lygiai tą pačią operaciją paėmė 4 Lt. Sunkiai galiu paaiškinti, kad viename banke sąnaudos 3,5 karto didesnės negu kitame. Man atrodo, kad čia daugiau pelno siekimas, siekiant pasinaudoti, kad žmonės nelabai gali susirasti informacijos, pasirinkti paslaugų tiekėjų arba yra prisirišę prie to banko, - kalbėjo S. Jakeliūnas. - Turi būti kažkokia institucija, kuri atstovautų vartotojus ir verslininkus, pateiktų informaciją apie įkainius, ir galbūt paprašytų ar pareikalautų bankų pagrįsti tuos savo įkainius“.