Marketingo strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis yra įsitikinęs, kad atskyrus „Snorą“ į gerąjį ir blogąjį bankus, pavadinimą reikėtų pakeisti per kelias savaites.
„Vardą reikėtų keisti. Yra pernelyg didelės neigiamos asociacijos, nors jos niekada nebuvo teigiamos. Kai banką perėmė valstybė, yra tam tikras žmonių nepasitikėjimas. Naujasis gerasis bankas tikrai turėtų būti pavadintas kitu vardu“, – DELFI savo nuomonę išsakė jis.
Tačiau blogajam bankui „Snoro“ pavadinimą reikėtų kuriam laikui palikti.
„Mano nuomone, reikėtų kurį laiką blogajam bankui palikti „Snoro“ pavadinimą tam, kad galėtume žmonėms parodyti, kad viskas, kas yra blogai, liko ten, o naujasis bankas yra gerai. Tai užaštrintume tą žinutę, kad gerajame banke yra gerai, pasitikėkite mumis, nes pasitikėjimas yra labai svarbu“, – sakė L. Šimonis.
Jo nuomone, po kelerių metų gerąjį „Snorą“ nupirks koks nors kitas bankas ir jo pavadinimas dar kartą pasikeis.
Vilniaus universiteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius taip pat siūlytų šio banko pavadinimą pakeisti dėl neigiamo dabartinio atspalvio.
„Jeigu galvojant apie šiek tiek ilgesnę perspektyvą, manau, kad šiuo atveju keitimas galėtų duoti naudos. Šiaip nesu didelis visokių pervadinimų šalininkas, kurių būna gana dažnai. Šiuo klausimu sakyčiau, kad tai yra prasminga dėl tam tikro negatyvaus šleifo, kuris gali tęstis paskui vardą“, - DELFI sakė jis.
Priklausys nuo to, kaip viskas baigsis
Marketingo asociacijos valdybos narys Saulius Kazlauskas neturėjo tvirtos nuomonės, ar reikėtų keisti banko vardą. Tai esą priklausys nuo to, kaip bankas veiks toliau.
„Turėdamas informacijos tiek, kiek turiu dabar, kol kas nieko nepatarčiau. Viskas priklausytų nuo to, kokie bus tolesni žingsniai. Vardas yra vienas iš marketingo sistemos elementų, žinoma, svarbus, bet ne pats didžiausias. Marketingo strategija priklausys nuo to, kokia bus banko ateitis“, – DELFI sakė jis.
Jeigu bankas su savo įsipareigojimais susitvarkys be problemų, vardą galima būtų pasilikti.
„Tai priklausys nuo to, kaip klostysis situacija su indėliais, ar bus nukentėjusių žmonių. Jeigu viskas vyks sklandžiai ir nebus problemų eiliniams vartotojams, tada tas vardas gali ir išlikti. Tačiau jeigu bus kažkokių nesklandumų, tuomet logiška būtų keisti vardą“, – kalbėjo pašnekovas.
DELFI primena, kad 2008 m. į valstybės rankas perimtas Latvijos „Parex“ bankas vėliau buvo pervadintas „Citadele“ banku.
Trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.
Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.
Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Iki pirmadienio ryto „Snoro“ veikla iš dalies apribota: išsigryninti ir pervesti negalima daugiau nei 500 Lt.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Abu didžiausi „snoro“ akcininkai, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.
