Lietuvos bankas pabrėžia, kad šis nutarimas susijęs tik su vieno konkretaus banko neatsakingai vykdyta veikla, kurios kelta rizika paskyrus administratorių – suvaldyta. Visų kitų užsienio ir vietos kapitalo bankų likvidumo atsargos Lietuvos banko reikalavimus reikšmingai viršija, visi bankai vykdo ir kapitalo pakankamumo rodiklį.
Kaip argumentuoja Lietuvos bankas, „šiuo sprendimu siekiama užtikrinti veiksmingą banko klientų bei visuomenės interesų apsaugą, sustiprinti šalies bankų sistemos stabilumą ir patikimumą.”
Lietuvos bankas teigia, kad priemonių imtasi įvertinus „Snoro” finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio inspektavimo rezultatus.
Lietuvos bankas pateikia duomenis, kad „Snoro” turto kokybė yra prasta, kredito rizika vertinta neatsakingai. Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, iš esmės nekeičiant veiklos pobūdžio, vengta teikti priežiūrai būtiną informaciją. Yra požymių, kad priežiūros institucijai galėjo būti teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys.
Centrinis šalies bankas ramina indėlininkus, kad „visi apdrausti indėliai, laikomi banke „Snoras”, yra saugūs”. Visi sutartyse su banku numatyti skolininkų įsipareigojimai išlieka. Paskolų mokėjimai bei kiti įsipareigojimai ir toliau privalo būti vykdomi pagal grafiką.
Paskirtas laikinasis administratorius
Gavęs administratoriaus įvertinimą apie banko situaciją, Lietuvos bankas teiks Vyriausybei išvadą, kad esant problemoms, banką reikėtų paimti valstybei.
Kol kas nėra duomenų, kokio dydžio injekcijos reikės bankui.
Taip pat nušalinta banko valdyba. „Snoro” valdybą sudaro Raimondas Baranauskas (pirmininkas), Naglis Stancikas, Romasis Vaitekūnas, Modestas Keliauskas, Aušra Ižičkienė, Gitanas Kancerevyčius ir Jurgita Bliumin.
Vadovai užsienyje, padėties nekomentuoja
Didžiausias nacionalizuojamo "Snoro" banko akcininkas, Rusijos verslininkas V. Antonovas bei kiti banko akcininkai ir vadovai Lietuvos banko sprendimo perimti "Snorą" nekomentuoja.
"Dabar nėra galimybės susisiekti su V.Antonovu", - BNS teigė jo atstovė Natalija Olesik. Londone gyvenantis V.Antonovas valdo kontrolinį 68,10 proc. "Snoro" akcijų paketą.
Kitas didžiausias akcininkas - banko prezidentas R.Baranauskas, valdantis 25,3 proc. "Snoro" akcijų, ir jo pavaduotojas N. Stancikas šiuo metu yra užsienyje.
Pastarasis BNS neatskleidė, kur šiuo metu yra, tačiau pagal laiką tai gali būti kuri nors Azijos šalių - Honkonge, Malaizijoje, Singapūre, Kinijoje ir panašiai.
"Neturiu ką pasakyti", - BNS sakė N.Stancikas.
Su R.Baranausku BNS susisiekti nepavyko.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius, BNS paklaustas apie galimą banko vadovų pabėgimą į užsienį, atsakė: "Negaliu nieko komentuoti". Valstybės saugumo departamentas taip pat nieko nekomentavo.
"Snoro" atstovė Virginija Žygienė BNS sakė, kad bankas neturi įgaliojimų teikti informacijos ir siūlė kreiptis į centrinį šalies banką.
S.Kropas: tai galėjo lemti pinigų išėjimas
„Kas tai lėmė ir koks bus poveikis bankų sistemai, komunikuos Lietuvos bankas. Iki šiol šis bankas vykdė rodiklius. Aš manau, kurį laiką bus aiškinamasi, kodėl buvo priimtas sprendimas ir kokios to priežastys. Aš manau, kad tai galėjo lemti ir vakarykštis įvykis, galbūt pinigų išėjimas iš banko“, –DELFI komentavo S. Kropas.
Tačiau jis pabrėžė neturįs konkrečios informacijos apie indėlių šiame banke judėjimą, nes asociacijų jų nerenka.
„Snoras” valdo dar du bankus - „Finastą” ir "Latvijas Krājbanka" Latvijoje.
Rusijos verslininkas, „Snoro" stebėtojų tarybos pirmininkas Vladimiras Antonovas valdo 68,1 proc., o banko prezidentas, valdybos pirmininkas R.Baranauskas – 25,31 proc. banko akcijų.
DELFI primena, kad 2008 m. Latvijoje žlugo vienas iš didžiausių šalyje „Parex“ bankas. Gelbėdama šį banką Latvijos Vyriausybė buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.
