Baigiasi greituosius kreditus teikusių įmonių aukso amžius. Įstatymu nustatytas maksimalus palūkanų dydis nurėžė įmonių pelną, nuo liepos pradžios Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kontroliuos tokių įmonių skaidrumą, o po kelių mėnesių vartojimo kreditus teikiančios įmonės pateks į Lietuvos banko siūlomos priežiūros tarnybos akiratį.
Pakliuvo į spąstus
Iki šių metų balandžio 1 d., kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet sulaukdavo per 100 į greitųjų kreditų bendrovių spąstus patekusių vartotojų skundų. Kiekvienas atvejis skirtingas, kartais problemos kildavo ne tik dėl kreditus teikusių įmonių, bet ir dėl vartotojų neišmanymo, o neretai ir dėl pačių vartotojų kaltės, kai būdavo skolinamasi negalvojant apie kreditų grąžinimo galimybes. Kita vertus, būtina apsaugoti ir žmones, kurie neturi būtiniausių žinių apie finansus.
Štai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi skundą. Paskolą paėmęs vartotojas tiesiog užmiršo sumokėti 5 litus. Pasak paskolą paėmusio Genadijaus, per pusę metų, įvertinant kasdien geometrine progresija augančius delspinigius, skola padidėjo net iki 1 260 Lt. Kad ir kaip vertintum, taip negalėjo atsitikti, jeigu įmonė būtų dirbusi sąžiningai. Štai 2009 m. Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (dabar – Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija) duomenimis, jos narių išduoti pradelsti kreditai siekė net 9 mln. Lt, o visas paskolų portfelis siekė 50 mln. Lt. Taigi pradelsti kreditai sudarė net 18–20 proc. visų paskolų portfelio. Kokia padėtis šiuo metu? Deja, oficialių duomenų nuo 2010 m. III ketvirčio neskelbia nė viena iš dviejų veikiančių greitųjų kreditų asociacijų.
Įstatymu suvaržė įmonių pelnus
Dėl kokių priežasčių nebeteikiama informacija apie kredito įmonių veiklos finansinius duomenis, neskelbiama. Aiškinama, kad įmonės duomenų dar nesuspėjo pateikti. Galima numanyti, jog tikrosios priežastys yra kitos. Gali paaiškėti, kad balandžio 1 d. įsigaliojęs įstatymas įmonėms suvaržė ne tik rankas, bet ir kojas. Kaip jau rašėme, įsigaliojus įstatymui greituosius kreditus teikiančios įmonės iš vartotojų gali reikalauti ne didesnių kaip 250 proc. metinių palūkanų. Daug, tačiau anksčiau vartotojai mokėdavo 400 proc. ir didesnes palūkanas.
Paprastai kuo būdavo trumpesnis kredito terminas ir mažesnė kredito suma, tuo didesnės palūkanos. Dabar greitųjų kreditų įmonės jau negali uždirbti itin didelių pelnų, kaip būdavo anksčiau. Jos įstatymo galią pajuto labiausiai. Dabar mažiausia skolinama suma siekia 300–400 Lt, ir skolinama ilgesniam terminui.
Iki 2010 m. III ketvirčio pabaigos abiejų asociacijų duomenys buvo įspūdingi – vartojimo kreditų skaičius ir skolinamos sumos sparčiai augo net krizės metais, kai stambieji bankai vartojimo kreditų beveik neteikė. Štai Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos įmonės 2009 m. I ketvirtį buvo išdavusios 19,5 tūkst. naujų kreditų, kurių suma siekė 9,5 mln. Lt, o 2010 m. III ketvirtį buvo išduota jau 36 tūkst. kreditų, kurių suma siekė net 16,9 mln. Lt.
Dar daugiau skolino trys Vartojimo lizingo ir kredito asociacijai priklausančios įmonės.
Štai 2009 m. IV ketvirtį naujų kreditų išduota 41,9 tūkst. klientų, kurie pasiskolino per 38 mln. Lt. 2010 m. III ketvirtį – 46,8 tūkst. naujų klientų ir 36,7 mln. Lt, o iš viso vartojimo kreditų portfelyje buvo jau 201,9 tūkst. klientų ir 188,4 mln. Lt paskolų.
Griežčiau vertins klientų mokumą
Greitųjų kreditų įmonės iki liepos pradžios turėjo įveikti dar vieną barjerą – registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Neįsiregistravusios įmonės negalės toliau tęsti veiklos. Bendrovių veikla automatiškai taps nelegali ir net draudžiama.
Kodėl tai daroma, kokie nauji reikalavimai?
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne tik formaliai registruos greituosius kreditus teikiančias įmones, bet ir tikrins, ar įmonės laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų. Be kita ko, ypatingas dėmesys bus skiriamas akcinio kapitalo kilmei. Bendrovės turės būti tik juridinės ir privalės atskleisti akcininkų pavardes.
Pagrindinis reikalavimas – įmonės, teikdamos kreditus, turės įvertinti klientų mokumą. Nors ir anksčiau to buvo reikalaujama, tačiau kai kurios bendrovės jo nesilaikė. Taupė, nes už tokią informaciją reikia mokėti.
Nestandartiniai nutikimai
Greitųjų kreditų įmonės tikina tikrinančios vartotojų mokumo galimybes, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Štai devyniolikmetis moksleivis vilnietis Linas sugebėjo bendrovėse „SMS Credit.lt“ ir „Nordecum“ pasiskolinti 300 ir 700 Lt. Gerai, kad apie paskolas sužinojo moksleivio motina ir dar nepraėjus terminui sūnaus skolą grąžino. Moksleivis tikėjosi vasarą padirbėti ir paskolas bendrovėms grąžinti rudenį. Tačiau neapskaičiavo, kad skola rugsėjį būtų pasiekusi 5 000 Lt.
Kitas vilnietis Valdas su kompanija restorane šventė draugo gimtadienį. Pritrūkęs pinigų pasinaudojo greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis ir užmiršo. Be to, bendrovei skambino tėvo telefonu. Po keturių mėnesių greitųjų kreditų bendrovė Valdo tėvui pranešė, kad 500 Lt skola išaugo iki 8 600 Lt. Gerai, kad pranešė, nes skola ir toliau būtų augusi.
Žinomas atvejis, kai 500 Lt kreditą gavo Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis kalinys. Nusikaltėlis sužinojo vieno fizinio asmens kodą ir sąskaitos numerį ir paprašė, kad laisvėje esantis jo draugas internetu užpildytų paraišką gauti kreditą. Užpildė ir gavo 500 Lt.
Šie ir kiti atvejai parodė, kad greitųjų kreditų bendrovės turėtų taikyti papildomas apsaugos priemones. Tikimasi, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kontrolė ne tik sutramdys nepaklusniausias greitųjų kreditų bendroves, bet ir padidins jų patikimumą.
Pinigams reikia tvarkos
Pranciškus Gerulis, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius:
Vartojimo kredito įstatymas buvo labai reikalingas greituosius kreditus išduodančioms bendrovėms. Mūsų asociacija pritaria ir papildomai kontrolei, kai kreditų bendrovės turi registruotis Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Pagaliau paaiškės, kiek iš viso rinkoje veikia greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Ne paslaptis, kad kai kurių iš jų veikla buvo menkai prižiūrima, rinkoje veikė ir neaiškios kilmės pinigų turinčių bendrovių. Iš kažkur ir kažkaip fiziniai asmenys sukaupė pinigų ir siekė dar daugiau uždirbti, taikydami savo taisykles. Dėl tokių veiksmų nukentėdavo ir sąžiningai dirbusios bendrovės. Mes pritariame ir Lietuvos banko projektui steigti priežiūros instituciją, kurią turės išlaikyti patys kreditų teikėjai. Dirbant su pinigais reikia laikytis griežtos tvarkos.
Smulkiausios įmonės trauksis iš rinkos
Kristina Nemaniūtė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė:
Nuo Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo praėjo tik keli mėnesiai, todėl daryti gilias išvadas dar sunkoka, tačiau nuostoliai akivaizdūs. Rinkoje nebeliko populiarių smulkiausių kreditų, pavyzdžiui, nebeįmanoma kelioms dienoms pasiskolinti 100 Lt. O juk būtent smulkieji kreditai sudarė didelę paslaugų dalį. Kai kurios smulkiausios greitųjų kreditų įmonės po balandžio 1 d. trumpam net buvo sustabdžiusios veiklą – reikėjo prisiderinti prie naujų veiklos sąlygų, tačiau kai kurios iš jų pasitrauks iš rinkos, taigi sumažės konkurencija. Mano žiniomis, kelios įmonės savo veiklą perkels į kaimynines šalis, kuriose nekeliama tokių griežtų reikalavimų.
