„Estija, Latvija ir Lietuva gali parodyti Graikijai ir kitoms euro zonos šalims, kurias paveikė krizė, vidinės devalvacijos pamoką, nes Europos pinigų sąjungai priklausančios valstybės negali įvykdyti išorinės devalvacijos. Esant dabartinei situacijai, rasta išeitis iš krizės Baltijos šalyse yra pavyzdys, kaip tai daryti: nedelsiant, greitai, su chirurgo įsikišimu,“ – rašo A. Aslundas.
Ekonomistas pabrėžia, kad nė viena Baltijos valstybė, nepaisant daugelio ekspertų siūlymo, nedevalvavo savo valiutos. „Dabar jau aišku, kad devalvacija nebuvo būtina ar savitikslė. Baltijos šalys patyrė finansų perkaitimą, kurį sukėlė per didelis trumpalaikis kapitalo antplūdis, bet jų konkurencingumas nebuvo prastas. Buvo priimtas sprendimas – sumažintas kapitalo antplūdis, o tam neprireikė devalvacijos. Be to, dėl valiutų pariteto Baltijos šalys buvo priverstos įgyvendinti ilgai lauktas struktūrines reformas. Pamoka tokia: valiutos devalvacija – per daug išreklamuotas vaistas“, – rašo ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad praėjus dvejiems metams po pirmųjų vidinės devalvacijos priemonių visose Baltijos šalyse atsinaujino ekonomikos augimas. Estija įstojo į euro zoną, o Latvijai akivaizdžiai nebereikės tarptautinių kreditorių pagalbos.
A. Aslundas laikomas vienu iš geriausių posovietinės ekonomikos analitikų.
