Visa tai ir kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai, galintys išprovokuoti populistinį biudžeto išlaidavimą, nepriartins Lietuvos prie euro įvedimo. Tokias prognozes penktadienį paskelbė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Realus atlyginimas nesikeis
Pasak banko prognozių, realus atlyginimas šiemet išliks nepakitęs, kitais kiek augs. Nuo 2004 m. atlyginimai augo greičiau nei darbo jėgos našumas ir sukuriama pridėtinė vertė. Per krizę santykis pasikeitė. Įmonės optimizavo darbuotojų skaičių, išsipūtusios algos subliūško.
Kadangi atlyginimai neturėtų didėti, skirtingai nei kainos, disponuojamos pajamos taip pat nedidės, tad vartoti dauguma gyventojų nepradės daugiau. Bendras prognozuojamas vartojimo augimas šiemet - 1 proc., kitąmet – 3 proc.
„Lietuvoje namų ūkių vartojimas susitraukė dėl labai blogų lūkesčių ir disponuojamų pajamų,“ – per krizę įvykusius pokyčius paaiškino N.Mačiulis.
Tai reiškia, kad nedideles pajamas gaunantys žmonės toliau pirks tik pirmo būtinumo prekes. Tuo tarpu turtingesnieji, kurių piniginė ir per krizę nepatyrė didelio sukrėtimo, tiesiog baimė dėl galimo dar didesnio ekonominio nuosmukio privertė taupyti, jau pradėjo išlaidauti ne pirmo būtinumo prekėms. Tai buvo matyti jau pernai – pagyvėjo transporto priemonių ir laisvalaikio prekių mažmeninė prekyba.
Padaugės ilgalaikių bedarbių
Bankas nekeičia prognozių, kad darbo rinkoje padėtis liks įtempta. Nors privatus sektorius sukurs apie 40 tūkst. darbo vietų, pats nedarbas sumažės tik apie 2 proc. – iki 15,5 proc.
Pasak N. Mačiulio, vienas svarbiausių iššūkių – ilgalaikis nedarbas. Jei 2009 m. kas dešimtas bedarbis be darbo sėdėjo ilgiau nei vienerius metus, tai šių metų viduryje ilgalaikio bedarbio statusą turės jau kas antras.
Ekonomistas pastebi, kad kvalifikacijos trūkumas, bedarbių gebėjimų neatitikimas darbo rinkos poreikių, lems, kad nedarbas mažės lėtai.
Šoks investicijos ir eksportas
„Swedbank“ padidino šių metų investicijų augimą iki 8 proc. Įmonės ryšis investuoti, nes jų pelnai didės, o lūkesčiai gerės, tuo tarpu valdžios sektoriaus materialinėmis investicijomis pasikliauti nebus galima, nes šiemet Vyriausybės investicinės išlaidos mažės 23,8 proc. Investicijų augimas bus svarbiausias ekonomikos atsigavimo variklis.
Eksportas taip pat toliau džiugins, nors jo tempai, palyginti su rekordiniais spalio ir lapkričio rodikliais, sulėtės – iki 12 proc.. Svarbiausios eksporto rinkos Rusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje toliau augs.
Lietuvos paslaugų eksportui taip pat prognozuojamas atkutimas. Šios eksporto rūšies apimtys padidės dėl Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato.
Euro įvedimo kriterijų neatitiksime
Visi minėti rodikliai kol kas neleis užtikrintai svajoti apie eurą. Pasak N.Mačiulio, 2012 m. nepatenkinsime Mastrichto kriterijaus. Šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys apie 2 proc., o kitąmet - 2,5 proc. Tuo tarpu finansinių neramumų krečiama eurozona kels griežtus reikalavimus.
Pasak analitiko, jei Lietuva nori išlaikyti tikslą įsivesti eurą 2014 m., ji turi aktyviau žaboti kainų kilimą ir neišlaidauti, o tai gresia. Pasak N.Mačiulio, kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai gali tapti rimta grėsme eurui, nes politikai prieš rinkimus danai linksta tapti dosnesniais - kelti pensijas, socialines išmokas ir pan. Biudžeto balansavimas gali būti sunkus uždavinys, įspėja analitikas.
