„Net nežinau, ką pasakyti“, – baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Ryšardas Skirtunas neslėpė, kad toks Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Remigijaus Matevičiaus elgesys jį nustebino. Teisėjas pažymėjo, kad apie posėdžio datą prokuroras buvo informuotas raštu, be to, prieš posėdį posėdžių sekretorė bandė susisiekti telefonu, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė.
„Be prokuroro bylos negalime nagrinėti“, – proceso dalyviams aiškino teisėjas.
DELFI žiniomis, valstybinį kaltinimą palaikantis R. Matevičius šiuo metu atostogauja. Tokiu atveju jį turėjo pavaduoti kitas prokuroras.
Be prokuroro teismas negalėjo nagrinėti bylos. „Matyt, prokuroras atsisako kaltinimų“, - bandė juokauti kaltinamuosius ginantys advokatai.
Paprastai į posėdžius vengia atvykti kaltinamieji, liudytojai ar advokatai, todėl toks prokuratūros elgesys nustebino visus proceso dalyvius.
Byloje kaltinimai šešiems asmenims pateikti dėl žmogaus terorizavimo, turto prievartavimo, pasikėsinimo sukčiauti, komercinio šnipinėjimo, kyšininkavimo ir papirkimo.
Ikiteisminį tyrimą didelio rezonanso susilaukusioje byloje atlikę pareigūnai įtaria, kad grupuotei galėjo vadovauti dabar jau buvęs Lietuvos pašto generalinis direktorius Andrius Urbonas. Kai jį į šias pareigas paskyrė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, pareigūnai jau tyrė anksčiau „Swedbanko lizinge“ dirbusio A. Urbono galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Kartu su A. Urbonu prieš teismą stojo buvęs „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas, paskolų tarnybos vadovas Paulius Čiapas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas (jis taip pat dirba advokato padėjėju), Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininkas Marijanas Romanovskis ir bankroto administratorius Andrius Grigalauskas iš Panevėžio. Beje, pažymėjimas jam buvo išduotas tuo metu, kai jis dienas leido Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad veikdami išvien keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį, tarp jų – „Swedbanko“ bei išperkamosios nuomos bendrovės „Swedbank lizingas“ sudarytas sutartis. Banko projekto vadovu dirbęs R. Macas esą sąmoningai vilkino derybas tarp banko ir įmonių.
Nustatyta, kad panaudojant psichinę prievartą ir grasinant Kauno rajone veikiančios įmonės vadovai buvo verčiami perduoti jiems daugiau kaip 225 tūkst. Lt – esą už tarpininkavimą pratęsiant transporto ilgalaikės nuomos sutartis, kurių terminai ėjo į pabaigą.
Tačiau, pasak pareigūnų, įmonių vadovai prieš reketininkus atsilaikė.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad veikdami A. Urbono vadovaujamoje organizuotoje grupėje, didelės vertės turtą prievartavo bei pasikėsino apgaule jį užvaldyti R. Macas, M. Romanovskis ir A. Grigalauskas.
Be to, pastarasis bendrininkų grupėje su R. Pogorelovu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą – vienam asmeniui 20 dienų paskolinęs 48 tūkst. Lt, be vieno paprastojo vekselio, įkalbėjo tokiai pat sumai pasirašyti ir antrą – neva, laidavimo sumetimais. Šį vekselį vyras pateikė antstoliui, kad tariamoji skola būtų išieškota. Skolininkui atsiskaičius jam buvo paaiškinta, kad papildomi pinigai – „bauda“ už pavėluotai grąžintą skolą.
Po dviejų mėnesių analogišku būdu bendrininkų pora apgavo dar vieną asmenį, tiktai suma buvo kone dukart didesnė.
M. Romanovskį prokurorai taip pat kaltina terorizavus vieno banko departamento vadovą, grasinus fiziškai su juo susidoroti. Šiam kaltinamajam inkriminuotas ir asmens, pagal savo atliekamas funkcijas ir turimus įgaliojimus prilyginto valstybės tarnautojui – vienos kredito unijos paskolų komiteto pirmininko R. Pogorelovo – papirkimas.
Nustatyta, kad 5 tūkst. Lt kyšio dėka M. Romanovskio proteguojamai įmonei buvo suteiktas 630 tūkst. Lt kreditas.
Įtakingu verslininku laikomas M. Romanovskis taip pat kaltinamas tuo, kad neturėdamas legalaus priėjimo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos, neteisėtai įgijo įvairaus formato kompiuterines bylas su duomenimis apie banko ir transporto įmonių sudarytas paskolų sutartis.
Kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo ir pasikėsinimo apgaule jį užvaldyti veikiant organizuotoje grupėje, sukurstymo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir komercinio šnipinėjimo prokurorai pateikė ir A. Grigalauskui Prieš teismą taip pat stos ir jam talkinęs buvęs banko paskolų tarnybos vadovas P. Čiapas.
Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, daugiau kaip pusė jų atsisakė duoti parodymus.
Pasak prokuroro, verslininką, finansų ir komercijos vadovus, advokato padėjėją, buvusį banko paskolų projektų vadovą į organizuotą grupę suvienijo troškimas savo įgytas žinias, išmonę ir ryšius panaudoti ne verslui plėtoti.
Nustatyta, kad kiekvienas grupuotės narys, vykdydamas bendrai sutartą nusikalstamos veiklos planą, turėjo skirtingus vaidmenis bei atliko tam tikras užduotis – vieni rinko informaciją apie banko klientus, stambius verslo subjektus, kurie turėjo finansinių sunkumų, o kiti darė poveikį pasirinktiems subjektams stengdamiesi įvairiais būdais juos priversti bendradarbiauti su grupės nariais, ir net mėginant įtakoti, kad sąmoningai būtu vilkinamos derybos tarp banko ir įmonių.
Treti, prisistatydami konsultantais, teikiančiais tarpininkavimo paslaugas, iš įmonių bandydavo gauti informaciją, reikalingą tolesnei nusikalstamai veiklai prieš jas vykdyti bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva galimus banko veiksmus jų atžvilgiu, dėl to apgaule ar grasinimais vertė susimokėti už neva suteiktas paslaugas.
Vienas grupuotės narių net buvo atsakingas už ryšius su teisėsaugos institucijomis atliekant jose kontržvalgybinius veiksmus – taip buvo siekiama užtikrinti organizuotos nusikalstamos grupės nevaržomus veiksmus ir saugumą.
Nustatyta, kad grupės nariai laikėsi konspiracijos, vienas kitą vadino ne vardais, o tik numeriais (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, ir t.t.), be to, bendravo specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti įsigytais ir nuolat keičiamais išankstinio mokėjimo plano mobilaus ryšio telefonų numeriais bei susirašinėjo sutartu būdu internete, naudojo šifruotus pavadinamus.
Teismo nuosprendžio visi kaltinamieji laukia laisvėje, tačiau visiems jų paskirta ne viena griežta kardomoji priemonė. Vienas pagrindinių grupuotės narių – M. Romanovskis laisve džiaugiasi už 75 tūkst. Lt užstatą. A. Grigalauskui yra skirtas 30 tūkst. Lt užstatas.
Kaltinamiesiems, kol nebaigta byla nagrinėti, uždrausta bendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiaisiais.
Šioje byloje civilinį ieškinį yra pateikę ne tik nukentėjusieji, bet ir „Swedbankas“. Būtent dėl to teismas yra areštavęs A. Urbono butą Vilniaus centre – kaltinamasis šį butą ketina parduoti ir taip sumažinti įsipareigojimus bankui.
