„Lehman Brothers“ investicinio banko žlugimas 2008 m. rudenį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sukėlė ekonominę katastrofą. Visos trys šalys be saiko skolinosi, skatindamos nekilnojamojo turto ir vartojimo bumą, tad kai į pasaulines rinkas atėjo sąstingis ir finansavimas išseko, jų rinkos žlugo. Estijos BVP sumažėjo 14 proc., o Latvijos – net 25 proc. Nedarbas abiejose šalyse pasiekė 20 proc. lygį.
Vis dėlto šalių vyriausybės nesnaudė, neišsisukinėjo – jos ėmėsi veiklos. Jos nusprendė nedevalvuoti savo valiutų, o vietoj to drastiškai sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas, padidinti mokesčius ir apkarpyti atlyginimus.
Per vienerius metus Estija sugebėjo savo biudžeto deficitą sumažinti 9 proc. BVP – tai prilygsta dabartiniam JAV federalinio biudžeto deficitui. Vidutinis darbo užmokestis sumažėjo penktadaliu.
Dabar jau matyti šio griežto taupymo rezultatai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos ekonomika buvo sparčiausiai auganti visoje Europos Sąjungoje – metinis BVP augimo rodiklis siekė 8,5 proc., be to, šalyje užfiksuotas sparčiausias nedarbo mažėjimas. Eksportas sparčiai auga.
Įdomiausia tai, kad Estijos ministro pirmininko Andruso Ansipo vyriausybė, vadovavusi taupymo kampanijai, kovo mėnesį parlamento balsų dauguma vėl buvo išrinkta.
