Apžvelgdamas šių metų trečiojo ketvirčio finansų rinkų rezultatus specialistas pabrėžė, kad Baltijos šalių rinkose jaučiamas optimizmas, tačiau reaguojama ne į Lietuvoje vykusius Seimo rinkimus, o į teigiamus įmonių trečiojo ketvirčio rezultatus.

„Tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios rinkos metus pradėjo su optimizmu. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad Azijos ir Pietų Amerikos valstybės patemps pasaulio ūkio augimą. Metam įpusėjus paaiškėjo, kad taip nėra. Šios rinkos susidūrė su tomis pačiomis problemomis, kaip ir išsivysčiusios šalys“, - pastebėjo ekonomistas. Optimizmą taip pat pamažino ir JAV problemos, kurios niekur nedingo, tiesiog nuo jų šiek tiek buvo nusigręžta dėl sunkumų euro zonoje.

„Investuotojai (metų viduryje – DELFI) suvokė, kad pasaulis nėra pajudėjęs nuo to taško, kaip praėjusių metų pabaigoje ir tai pradėjo smukdyti akcijų kainas“, - teigė specialistas.

Pasak M. Ignoto, šiuo metu pasaulis gyvena skolų grąžinimo stadijoje: „Yra pasiektas toks lygis, kai toliau skolinantis gyventi pasidarė neįmanoma“. Todėl pasaulyje prasidėjo skolų mažinimo etapas. Centriniai bankai, mažindami bazines palūkanas, skolų grąžinimą verčia lengvesniu, tačiau kartu sumažėja politinių priemonių arsenalas, kuriuo būtų galima skatinti ekonomikos augimą.

Tuo metu privačiame sektoriuje pajaučiamas ekonomikos ciklo lėtėjimas. Norėdami išjudinti ekonomiką centriniai bankai finansų rinkose supirkinėja turtą, didindami savo balansą ir taip į rinkas „įšvirkščia“ pinigų, tačiau kartu mažina pinigų kainą, kuri neleidžia ekonomikai įgauti pagreičio.

Ar pagaliau pasaulis pajus ūkio augimą, M. Ignotas nesiryžta spėlioti, tačiau pastebi, kad optimizmo protrūkis tiek akcijų, tiek vyriausybių ar įmonių obligacijų, tiek žaliavų rinkose yra. Tai rodo paaugusios kainos.

Nulinių palūkanų laikai dar nesibaigs

Marius Ignotas
Finansų rinkų ekspertas paminėjo, kad matomas reiškinys, kai iš silpnesnių valstybių (Ispanija, Italija, Portugalija) indėliai „bėga“ į stipresnes. Tačiau padidėjęs pinigų kiekis stipresnėse valstybėse sustiprina palūkanų mažėjimo tendenciją.

Specialistas spėja, kad teks dar porą metų taikytis su nulinėmis palūkanomis. Neretai investuotojams tenka susitaikyti su nuostoliais, o investuojama ten, kuri tikimasi mažiausiai prarasti.

„Kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis investuotojams?“, - retoriškai klausė specialistas.

M. Ignotas teigė, kad tikimybė sulaukti didesnės grąžos iš valstybių obligacijų nuolatos mažėja, nes investuotojai jau pakankamai daug pinigų įliejo į šią rinką.

Įmonių obligacijos irgi nebeatrodo tokios patrauklios, nes sparčiai daugėja įmonių, kurių dividendinis pajamingumas didesnis nei obligacijų.

„Yra tobula situacija įmonėms pigiai prisitraukti kapitalo. Obligacijų emisijos pasiekė rekordines aukštumas. Dabar patraukliau atrodo rizikingos obligacijos su didesniu pajamingumu. Saugiausios obligacijos praktiškai neduoda net 1 proc. grąžos. Atsižvelgiant į infliaciją, investuotojas praranda apie 2-2,5 proc.)”, - komentavo specialistas.

Todėl M. Igonoto nuomone, patraukliau šiuo metu būtų investuoti į spekuliatyvinio reitingo obligacijas. Tačiau ekonomistas kartu įspėja, kad tokios investicijos yra ir žymiai rizikingesnės: „Finansinio streso metu spekuliatyvinio reitingo obligacijos pradeda elgtis taip, kaip akcijos – labai svyruoja“.

Akcijų kainos pasiekė istorinius vidurkius

Kalbėdamas apie akcijų rinką M. Ignotas akcentavo, kad šiuo metu akcijų kainos yra pasiekusios istorinius vidurkius. Tai paskatino dideli lūkesčiai įmonių pelnams. „Tačiau ar tai – tvari situacija? Mes galvojame, kad yra užkelti investuotojų lūkesčiai“, - teigė jis.

Tačiau visgi Europoje situacija, jo nuomone, yra geresnė nei JAV, nes senajame žemyne jie žemesni nei Amerikoje, todėl „nuo žemų lūkesčių yra daugiau vietos kilti aukštyn“.

Investuotojams ekspertas patarė neskubėti pirkti visų akcijų, tačiau įvertinti įmonės stabilumą finansuose ir dividendų mokėjimą.

Nereikėtų itin pasikliauti ir besivystančiomis rinkomis. Kaip teigė M. Ignotas, jos ypač priklausomos nuo prekybos ryšių su Vakarų pasauliu, todėl gerėjanti situacija jose pasijaus tada, kai vakaruose prasidės ekonomikos augimas.

Apžvelgdamas žaliavų rinkas, „Swedbank“ atstovas pabrėžė, kad šiose rinkose vieningos krypties nebuvo: „Nafta ir pramoniniai metalai nukentėjo labiausiai šiais metais. Kol nematysime pagerėjimo verslo cikle, tai pokyčių šioje srityje nebus“.

Pabrangimas žaliavų rinkose labiausiai jaučiamas kalbant apie auksą, tačiau finansų rinkų ekspertas priminė, kad auksas yra daugiau apsidraudimo priemonė nei pirminė investicija. „Jis brangsta, kai atsiranda baimė dėl infliacijos ir pinigų nuvertėjimo“, - teigė jis.

Žemės ūkio produkcijos rinkose didelę įtaką padarė sausra JAV, kuri išaugino kainas. Tačiau ekspertas spėja, kad kai pasirodys pakankamos pasiūlos ženklai, kainos pradės mažėti. Todėl šiose rinkose tikriausiai dar bus matomas kainų svyravimas.

Nepaisant įtampos dėl pasaulio ūkio ateities, M. Ignotas teigė, kad Baltijos šalių biržose paskutiniu metu buvo galima stebėti augimą: „Baltijos šalių įmonių akcijos išliko stebėtinai atsparios euro zonos problemoms. Tai nulėmė palanki makroekonominė situacija. Įmonių rezultatai parodė gerus pardavimo augimus, grynojo pelno maržas“. Iš „Swedbank“ analizuojamų 19 Baltijos regiono įmonių 11 sugebėjo viršyti planuotą pelną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)