„Gavęs Vyriausybės poziciją dėl MMA, šiek tiek sutrikau. Kaip ir gavome atsakymą. Tuo, žinoma, galėtume šitą klausimą ir baigti“, - pradėdamas posėdį sakė Trišalės tarybos pirmininkas Danas Arlauskas, primindamas Vyriausybės nuostatą, kad MMA kėlimo klausimo turėtų būti imtasi tik šių metų rudenį, žvelgiant į ateinančių metų biudžeto perspektyvas.
Vis dėlto Trišalė taryba nutarė svarstyti MMA kėlimą, o ne pritarti Vyriausybės nuomonei.
Profsąjungų atstovai piktinosi premjero ir visos Vyriausybės pozicija dėl MMA. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvedaravičiaus teigimu, Vyriausybė nori „nustumti šitą reikalą tolyn“. „Laikau, kad Vyriausybė nusišalina nuo šito reikalo. Šiais metais nieko nedarysim, o kitais metais, artėjant Seimo rinkimams, priimsime sprendimą, kuris bus palankus visos šalies gyventojams. O iki to laiko – mirkit iš bado, - piktinosi A. Kvedaravičius. – Aš smerkiu tokią poziciją.“
Ne mažiau kritiškai atsiliepė ir kitų profesinių sąjungų organizacijų atstovai.
Tačiau darbdavių ir pramonininkų atstovai taip karštai Vyriausybės nekritikavo. Greičiau priešingai – pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas teigė, kad Vyriausybės pozicija yra pakankamai suprantama – esą būtų logiška šio jautraus klausimo imtis tada, kai bus aiškiau matyti, ar MMA kėlimas netaptų per didele našta.
Pramonininkų skaičiavimais, MMA gauna 8 proc. dirbančiųjų visą darbo dieną, 22 proc. – ne visą darbo dieną dirbančių gyventojų. LPK viceprezidento Jono Guzavičiaus teigimu, MMA padidinimas sykiu padidintų ir mokestinę naštą darbdaviams ir dirbantiesiems. Dėl to pramonininkai siūlo akcentuoti ne MMA, o neapmokestinamojo minimumo kėlimą. „Nelogiška didinti mokestinę naštą patiems silpniausiems“, - pabrėžė J. Guzavičius.
Vis dėlto pramonininkai teigė galintys pritarti nuostatai, kad MMA didės, o neapmokestinamasis minimumas – ne.
Darbdaviai ir pramonininkai vieningai kritikavo tik vieną Vyriausybės siūlymą – MMA diferencijuoti pagal ūkio sektorius ar regionus. Esą tokia praktika būtų labai sunkiai įgyvendinama.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas D. Arlauskas abejojo Vyriausybės akcentuojama būtinybe laukti iki rudens – esą MMA pakėlimo kaštus biudžetui būtų galima paskaičiuoti ir dabar.
D. Arlauskas pasiūlė skubos tvarka organizuoti Trišalės tarybos susitikimą su premjeru. Esą būtų siekiama aiškiai susitarti dėl MMA didinimo, mat kol kas Vyriausybė neduoda jokių konkrečių terminų. „Kad būtų galima aiškiai suformuluoti – nuo kada ir kokias būdais bus didinama MMA“, - aiškino Trišalės tarybos pirmininkas.
Premjeras Andrius Kubilius, savo ruožtu, antradienį pareiškė, esą svarstymai dėl MMA turėtų būti nukelti į kitų metų sausį, kai bus aiški kitų metų biudžeto perspektyva.
Nepaisant aktyvių profesinių sąjungų atstovų raginimų iš premjero griežtai pareikalauti tikslių terminų, Trišalė taryba patvirtino diplomatišką sprendimą. Įtvirtinta, kad su Vyriausybe bus siekiama tęsti dialogą dėl MMA, nekeliant jokių ultimatumų.
DELFI primena, kad dėl minimalios algos didinimo prie valdžios institucijų antradienį piketavo profsąjungų atstovai. Protestuota prie tų ministerijų, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio, aktyviai besipriešinančio MMA didinimui, ministrai.
Profesinės sąjungos vieningai siūlo minimalų atlyginimą nuo liepos didinti iki 900 Lt, o nuo kitų metų sausio – iki 1000 Lt.
