Rytų rinkos produktai – iš prastesnės žaliavos
Tyrimą atlikusi Slovakijos vartotojų gynimo asociacija tyrimui pasirinko „Coca Cola“ gėrimus, „Milka“ šokoladus, „Kotanyi“ juoduosius ir raudonuosius pipirus, „Nescafe Gold“ tirpią kavą, „Jacobs Kronung“ pupelių kavą ir „Tchibo Espresso“ kavą. Visi šie produktai buvo ištirti akredituotoje Slovakijos Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto laboratorijoje.
„Žemesnės kokybės maisto produktai buvo įsigyti taip vadinamose „naujosiose“ ES valstybėse“, sakė asociacijos pirmininkas Miloš Lauko, pristatydamas tyrimo rezultatus. - Nepasitaikė atvejo, kai prastesnės kokybės maisto produktas būtų pateiktas Vokietijos ar Austrijos rinkai“.
Iš visų tirtų produktų tik „Milka“ šokoladų kokybė nesiskyrė nei viename iš visų tirtų mėginių.
Tuo tarpu tiriant „Kotanyi“ pipirų mėginius buvo gautas plačiausias kokybinių rodiklių spektras. Nors „Kotanyi“ savo produkciją, skirtą visų šalių rinkai, fasuoja viename fabrike, tačiau pipirų pakuočių turinys (kokybės prasme) visose šalyse buvo skirtingas. Pavyzdžiui, pipirai įsigyti Vengrijoje, Slovakijoje ir Austrijoje buvo drėgnesni nei tai numatyta standartuose, o Bulgarijos rinkai tiekiamuose pipiruose, lyginant su kitomis šalimis, buvo per daug sutraiškytų ar kitaip pažeistų pipirų sėklelių (iki 10 proc. nepageidaujamų priemaišų).
Raudonųjų pipirų, nupirktų Bulgarijoje, sudėtyje buvo rasta tik 108,9 g raudonųjų pipirų ekstrakto kilogramui viso produkto, tuo tarpu Austrijoje įsigytuose pipiruose šis rodiklis jau sudarė 140 g kilogramui.
Paprašyta paaiškinti tyrimų rezultatus, „Kotanyi“ kompanijos kokybės vadovė atsakė, kad įmonėje yra įdiegtas vieningas kokybės standartas, kurį turi atitikti visi gaminami produktai, o nustatyti skirtumai gali būti paaiškinami tik skirtingomis žaliavų partijomis, skirtingu gamybos laiku ir svyravimais, apyvartos laikotarpiu.
Kitoks „Coca-cola“ skonis?
„Coca Cola“ gėrimų testai parodė, kad Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje parduodami gėrimai savo sudėtyje turi iš kukurūzų gaunamo saldiklio izogliukozės, kuri yra daug pigesnė nei įprastas cukrus (sacharozė), kurio dedama į gėrimus Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Įmonės atstovai savo ruožtu tikino, kad gėrimas gaminamas pagal jau 125 metus naudojamą receptą ir visoje Europoje yra vienodai aukštos kokybės. Kai kuriose šalyse naudojami tik skirtingi saldikliai, bet tai neturi jokios įtakos produkto kokybei.
Tuo tarpu Slovakijos vartotojų gynimo asociacija teigia, kad jei kompanija siūlo vienodas kokybės garantijas, tuomet jos turi būti gerbiamos visose šalyse vienodai. Tyrimo rezultatus asociacija perdavė Europos Komisijos Vartotojų teisių komisarui John Dalli Per, kuris neseniai su vizitu lankėsi Slovakijoje. Europos Komisijos atstovybė Slovakijoje, kuri ir finansavo minėtą tyrimą, informavo, kad Briuselyje turės būti priimti atitinkami sprendimai, kaip vertinti šio tyrimo rezultatus.
Kaip teigiama, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime, kompanijos „Tchibo“ ir „Kraft Foods“ (kuriai priklauso „Milka“ ir „Jacobs Kronung“ prekių ženklai) neatsakė į užsienio žurnalistų paklausimus.
Kompanijos eksperimentuoja tik su Rytų Europos gyventojais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigė negalintis komentuoti, kokia situacija yra Lietuvos rinkoje, kadangi panašus tyrimas nebuvo atliktas, tačiau pripažino, kad kalbų apie dvejopus maisto produktų kokybės standartus pasigirsta.
„Iki šiol tokios kalbos nebuvo paremtos oficialiais tyrimais, tačiau šis atvejis pademonstravo, kad iš tiesų tarptautinės korporacijos dvejopai žiūri į atitinkamas rinkas. Ir gaila, kad buvusios socialistinės stovyklos šalys, dabar tapusios bendros ES šeimynos narėmis, vis dar ignoruojamos. Žinoma, iš vieno tyrimo daryti didelį politinį apibendrinimą ES mastu bei mesti šešėlį kompanijoms dar negalima. Juolab kad kompanijos neigia tai ir teisinasi pakeistomis receptūromis. Tačiau tuomet kyla klausimas, kodėl išsivysčiusioms šalims išlaikoma senoji produkto receptūra, o Rytų Europoje eksperimentuojama“, - svarstė pašnekovas.
VMVT atstovas patikino, kad tarnyba taip pat skatins vietines vartotojų gynimo organizacijas imtis iniciatyvos šioje srityje.
„Slovakijoje yra labai iniciatyvios vartotojų teisių gynimo organizacijos. Pasirodo, Europos Komisija (EK) turi joms remti skirtus pinigus, tik norint juos gauti reikia parengti projektus. Tarnyba šiam darbui tiesiog neturi lėšų. Neseniai grįžau iš Maisto saugos agentūros pasitarimo Kopenhagoje ir su pavydu klausiausi, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė skiria 20-25 mln. svarų sterlingų ne tik maisto saugos ir kokybės ekspertizei, bet ir platesniems tyrimams, pavyzdžiui, kaip keičiasi maisto sudėtis pasirodžius naujiems teisės aktams, kaip keičiasi vartotojų supratimas apie maisto kokybę ir pan.
Tuo tarpu tarnyba pirmiausiai stengiasi garantuoti, kad produktai būtų saugūs, toliau dėmesį kreipiame į ženklinimą – kad informacija vartotojui būtų pateikiama teisinga. Trečioje vietoje lieka kokybiniai parametrų tyrimai, kurie paprastai yra brangūs, todėl jiems ne visada užtenka lėšų“, - sakė Z. Stanevičius.
Pašnekovo manymu, šis tyrimas bus aptartas EK ir galbūt bus priimtas sprendimas jį išplėsti. Kaip tokiu atveju elgsis tarptautinės kompanijos – parems ar kaip tik stengsis jį blokuoti, – jis nesiėmė prognozuoti.
Produktų kokybės skirtumai matomi ir be jokių tyrimų
Maisto ekspertės, Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto doc. Anastasijos Vasiljevos teigimu užsienyje įmonė paprastai gamina 3 kategorijas to paties produkto: naudojimui šalies viduje, eksportui į kitas išvystytas šalis, išvežimui į besivystančias šalis. Trečiai kategorijai priskiriama apie 80 proc. maisto produktų ir gėrimų, eksportuojamų iš JAV ir Vakarų Europos.
„Jungtinių Tautų Maisto komisijos duomenimis, kai kurios Vakarų Europos firmos plečia ne tik ekologiškai pavojingų, bet ir išvystytose šalyse uždraustų maisto prekių eksportą. Reikia pažymėti, kad Vakarų pirkėjai gerai suvokia švaresnių maisto produktų vertę, tuo tarpu mūsų pirkėjams kol kas dar svarbiausia kaina. Mažiau kokybiškų produktų kaina 2 ar net 3 kartus mažesnė“, - teigė pašnekovė.
Panašias tendencijas yra pastebėję ir portalo apie maistą „Sveikas vaikas“ įkūrėjai Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivys. Natūralaus maisto entuziastai apgailestavo, kad Lietuvą pasiekia ne pats geriausias Vakarų Europos maistas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jie pastebėjo, kad tų pačių firmų sultinio kubeliai, kurie parduodami ir pas mus, neturi kvapo ir skonio stipriklio E621. Lietuvoje tokių nė su žiburiu nerasi. Tą patį pašnekovai gali pasakyti ir apie majonezus bei kitus gana dažnai vartojamus produktus. Jie taip pat sutiko, kad šie produktai pigesni, tačiau sudėtyje turi daugiau mūsų organizmą neišvengiamai veikiančių maisto priedų.
Prekybininkai neigia tyrimų rezultatus
Kaip DELFI teigė vienos iš tyrime minimų kompanijų „Kotanyi“ atstovai, įmonės gaminamiems prieskoniams galioja vienas kokybės standartas, nepriklausomai nuo šalies, kurioje produktai parduodami.
„Tą patvirtina ir minėti asociacijos atlikti tyrimai: visi tirti pavyzdžiai visiškai atitinka nustatytus griežtus kokybės reikalavimus, tai pripažino ir pati Slovakijos vartotojų asociacija.
Tyrimų metu nustatyti kokybės parametrai netgi parodo, kad produktų kokybė yra aukštesnė nei reikalauja standartai. Taigi asociacijos vadovo tyrimų rezultatų interpretacijos spaudos konferencijos metu yra klaidingos. Taip pat ir pats tyrimo pobūdis buvo neskaidrus ir ginčytinas: paprika buvo lyginama skirtingų rūšių, o teisiniai kokybės reikalavimai interpretuojami neteisingai.
Taigi, klaidinanti informacija buvo perduota spaudos atstovams ir vartotojai negavo tikslios ir teisingos informacijos apie šiuos tyrimus. Priešingai, nei informuota spaudoje, nei vienas iš tirtų „Kotanyi“ pipirų mėginių nebuvo drėgnesnis, nei leidžia kokybės standartai. Taip pat ir mūsų gaminama paprika – visi paprikos mėginiai atitiko ASTA kokybės standartą ir netgi viršijo jį“, - teigiama įmonės komentare.
Anot jų, netgi Bulgarijoje pirktas paprikos mėginys įrodė, kad mes gaminame aukščiausios kokybės papriką, net jie šis mėginys buvo lyginamas su mūsų kitų rūšių paprikos mėginiais.
„Bulgarijoje parduodami mūsų produktai gaminami pagal griežtus mūsų įmonės kokybės reikalavimus kaip ir visi kiti produktai, laikantis mūsų įmonės aukščiausios kokybės filosofijos“, - tikino „Kotanyi“ atstovai.
