Ūkio augimas įgauna pagreitį – BVP didėjo 6,9 proc.

Šalies ūkio augimas įgauna pagreitį. Šių metų pirmąjį ketvirtį lyginant su atitinkamu periodu pernai šalies ekonomika augo 6,9 proc. ir sudarė 23,121 mlrd. Lt to meto kainomis. Pasak Statistikos departamento, augimas fiksuojamas visose ūkio šakose.

Gana spartų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą nulėmė ir žemos bazės efektas – 2010 m. pirmąjį ketvirtį beveik visų, išskyrus pramonę, veiklos rūšių grupių bendroji pridėtinė vertė dar mažėjo, teigia statistikai.

2010 m. II ketvirtį metinis augimas sudarė 1 proc., III ketv. – 1,2 proc., paskutinį praėjusių metų ketvirtį – 4,8 proc.

Per ketvirtį – lyginant 2011 m. I ketv. su 2010 m. IV ketv. - šalies ekonomika smuko -8,1 proc., pašalinus sezono įtaka – augo 3,5 proc.

Realus atlyginimas tūpčios vietoje

Komentuodamas paskelbtus rodiklius SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad nors rezultatai atitiko optimistiškiausiai nusiteikusių institucijų ir ekonomistų prognozes, o ypač įspūdingas mažmeninės prekybos augimas – 20,5 proc., tačiau pernelyg ankstyva teigti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų – eksporto ir vidaus rinkos – kojų.

„Mūsų nuomone, šitaip teigti būtų pernelyg ankstyva. Eliminavus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo tik 4,1 proc., o įmonių, parduodančių maisto prekes, apyvarta net smuktelėjo 1,5 proc. Importo struktūra taip pat rodo, kad labiausiai atkuto investicinių ir tarpinio vartojimo (pusfabrikačių) įvežimas, tuo tarpu galutinio vartojimo prekių importas smarkiai atsiliko”, - banko pranešime cituojamas analitikas.

Pasak jo, nors ekonomika demonstruoja neblogus rezultatus, tačiau žmonių padėtis atlyginimų srityje nelabai keisis.

„Ekonomistai vieningi – anot jų, 2011 m. vidutinis bruto darbo užmokestis išaugs 3–4 proc. Kita vertus, prognozuojama ir maždaug tokio paties dydžio infliacija, t. y. realus darbo užmokestis pasmerktas tūpčioti vietoje. Todėl vidaus vartojimo atsigavimo viltis reikėtų sieti ne tiek su sparčiu vidutinio darbo užmokesčio augimu, kiek su naujų darbo vietų kūrimu ir bedarbių grįžimu į darbo rinką, aktyvesniu kreditavimu ir jau minėtais lūkesčiais. Optimistiškesni lūkesčiai pamažu išsklaidys masinį taupymo „juodai dienai“ reiškinį, kuris lėmė gyventojų indėlių bankuose didėjimą krizės metais ir vertė kraipyti galvas įvairius komentuotojus”, - teigia G.Nausėda.

Rizika – infliacija

„Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad ekonomikos atsigavimas vis dar smarkiai priklauso nuo išorinės paklausos, tačiau rizika, kad ekonomikos augimas reikšmingai sulėtės mums svarbiose rinkose yra minimali.

„Didžiausia rizika ekonomikos atsigavimui vis dar susijusi su spartėjančia infliacija, kuri yra nulemta išorinių veiksnių, ir kurios paveikti beveik neturime svertų”, - sako analitikė.

Pasak jos, aktuali išlieka ir valstybės skolų krizė euro zonoje. „Nepalankaus scenarijaus atvejus tiesioginio neigiamo poveikio Lietuva nepajustu. Tačiau išlieka vadinamojo užkrato efekto pasklidimo galimybė. Tai tik patvirtina poreikį ir toliau siekti fiskalinės konsolidacijos tikslų”, - banko pranešime cituojama V.Klyvienė.