-Esate vienas iš konvergencinės sistemos kūrėjų ir iš arti stebėjote euro sukūrimą. Kaip matote euro ateitį dabar?

- Deja, bet aš nenustebau (dėl krizės). Iš tiesų. Kai mes pradėjome šitą istoriją, maždaug prieš trisdešimt penkerius metus, mums buvo pasakyta, kad darome tik techninę dalį, politinę vyriausybės padarys vėliau. Yra toks pasakymas, kad pinigų politika yra kaip dešrelės – geriau nematyti, kaip tai daroma (juokiasi). Tai, ką mes dabar darome, darome viešai, o tai nėra gražu. O juk trisdešimt metų buvo pakankamas laikas sustiprinti sistemą ir priimti sprendimus. O jie laukė iki pirmos krizės, kol pradėjo tuo rūpintis.

Bernardas Lietaeras
Aš asmeniškai buvau nustebintas dėl Graikijos ir Portugalijos priėmimo į euro zoną. Visi žinojo, kad jie neatitinka priėmimo į euro zoną kriterijų, tai buvo politinis gestas. Bet žinote, šalys pakankamai mažos, sudaro tik apie porą procentų euro zonos BVP... Akivaizdu, kad tai nebuvo tiesa.

- Vokietija ir Prancūzija daugiausia lėšų išleido Graikijos gelbėjimui. Ar šis šalis turi būti gelbėjama bet kokia kaina?

- Vokiečiai ir prancūzai daugiausia pinigų išleido tik todėl, kad jie didžiausi. Jų išlaidos proporcingos jų BVP, ne dėl to, kad jie labai malonūs. Kalbant tiesiai, vienintelė priežastis, kodėl Graikija yra gelbėjama, tai dėl Prancūzijos ir Vokietijos bankų, kurie bankrutuotų, jei Graikija nebūtų gelbėjama.

- Ar tikite, kad Graikija bankrutuos?

- Pats žodis „bankrotas“ turi skirtingas reikšmes. Tai, kad reikės persiderėti dėl skolos, tai akivaizdu. Didžiausia problema ta, kad jų pasitraukimas iš euro zonos būtų labai labai brangus. Visiems. Kai jie stojo į euro zoną, jie žinojo, kad nėra net sistemos, kaip iš čia išeiti. Mintis buvo ta, kad čia patenkama ir liekama. Durys išėjimui nesuplanuotos, jos turi būti išdaužtos sienoje, ir tai bus brangu. O kaip viskas klosis toliau, labiausiai priklauso nuo Vokietijos. Ir tai bus politinis sprendimas, jūs tikrai turėtume pasiklausti to Vokietijos, ne manęs. Tai kantrybės klausimas. Aš labiau susirūpinęs ne dėl euro, o dėl dolerio, kuris yra tikroji bėda.

Doleris yra pasaulinė rezervinė valiuta, dėl jo daugiausia abejonių turi kinai, bet net ir japonai, ilgalaikiai JAV sąjungininkai ir labai ištikimi, jau ir jie planuoja pasaulį „po dolerio“. Jie kalbasi su Kinija dėl pinigų sąjungos Azijoje sukūrimo. Ir tai tik laiko klausimas, kada doleris nebebus pasaulinė rezervinė valiuta.

- Kas turėtų pakeisti dolerį tuomet?

- Niekas. Mes turėsime žlugimus trijose valiutų zonose, apie tai rašiau jau prieš keletą metų. Ir tai bus labai skausminga.

- Skausmingiau nei praėjęs krizės etapas?

- Aš siūlau pasiskaityti 1930-ųjų laikraščius. Terminas „Didžioji depresija“, kuri užtruko dešimt metų, atsirado 1955-aisiais. Kai jie gyveno 1930-aisiais, jie kalbėjo, kaip mes dabar kalbame: štai, dabar truputėlį geriau, jau pasistūmėjome į priekį. Bet tai truko dešimt metų. Mes dabar esame tokiame pačiame procese. Mes diskutuojame, ar tai bus U ar W formos krizė, bet tai L (su ilgai užsitęsusiu nuosmukiu – red.). O akcijų rinkos daro tą patį: siūbuoja aukštyn žemyn, kaip ir anuomet. Mes turėjome lygiai tokią pačią padėtį ketvirtajame dešimtmetyje. Po dešimties, dvidešimties metų mes apie šį periodą kalbėsime kaip apie naują depresiją. Blogiausia krizės dalis mūsų dar laukia. Nekalbu konkrečiai apie Lietuvą, apie visą pasaulį.

Kaip blogai bus, priklauso nuo to, kur jūs esate. Aš nežinau, koks gilus bus dugnas, bet aš žinau, kad mes jo dar nepasiekėme. Mes kaltinsime eurą, dolerį. Mes dabar gyvename pasaulyje kur dvi stipriausios pasaulio valiutos turi sunkumų ir jūs manęs klausiate, ar bus bėdų?

- Jau kuris laikas iš ekonomistų ir analitikų girdimi raginimai neskubėti jungtis prie euro zonos, kaip ilgai Lietuva turėtų palaukti?

- Dabar tikrai nėra pats geriausias laikas prisijungti prie euro. Po kelerių metų euro zona bus visai kitokia, galbūt kai kurių šalių narių čia nebeliks. Gali būti du eurai. Vienas – aplink Vokietiją, su griežtais įsipareigojimais, taip gali būti ir Viduržemio jūros euro zona.

Pasaulyje bus trys pinigų zonos: dolerio, kuris galės vadintis jau visai kitaip, jeigu doleris žlugs, gali atsirasti nauja valiuta, kuri veiks ir Lotynų Amerikoje, amerikiečiai dar nepasiklausė lotynų amerikiečių nuomonės apie tai, bet tai nesvarbu. Bus ir Azijos zona, nes Kinija su Japonija jau kalbasi apie tai.

Lietuva gali labai smagiai turėti dvi valiutas: eurą – eksportui ir importui bei litą, tam, ką jūs darote dabar. Šiandien Anglijoje visiškai teisėta verslininkams apskaitą vesti eurais. Jie moka mokesčius svarais. Mes neturime galvoti, kad viskas arba nieko, yra ir kitų galimybių, mes turime jas surasti. Apie tai ir kalbėsiu konferencijoje „XXI amžiaus renesansas: inovatyvios mokymosi ir bendradarbiavimo formos“, dėl to ir atvažiavau čia.

- Ar įmanoma dabartinės aplinkybės suteikti ekonomikai naują postūmį?

- Viskas įmanoma, bet viską mes darome dabar priešingai. Priežastis, kodėl mes einam į ilgą recesiją, kuri vėliau bus pavadinta depresija, yra tai, kad visos šalys tuo pačiu metu daro tuos pačius kvailus dalykus Europoje ir JAV. Taupymas, deficitų mažinimas – tai vieninteliai žodžiai. Blogas žodis, bloga žinia, bloga politika. Visi tai žino. Prioritetai yra kažkur kitur.

Pirma, reikia ieškoti išeities su kitomis valiutomis nei nacionalinės. Ispanijoje, kitose šalyse didžiulis nedarbas, o 95 proc. darbo vietų sukuria smulkus verslas ir visur jis turi tą pačią problemą: apyvartinės lėšos. Kai smulkus verslas perka ką nors iš, tarkim, IBM, jie turi susimokėti iš karto, arba geriausiu atveju - per 30 dienų. Kai jie parduoda ką nors IBM, jie atsiskaitymo turi laukti 90 dienų. Ir taip su visais, net kai perka Vyriausybė. Tai didžiulė problema, dėl kurios auga nedarbas, nes smulkus verslas negali to pakelti. O bankai linkę skolinti didesniam verslui.

Antra, Urugvajuje jau dabar žmonės gali mokėti mokesčius dviem valiutomis. Reikia galvoti kitaip. Vyriausybės tikslas – sukurti vertę nacionalinei valiutai. Reikia atsiriboti nuo idėjos, kad mes turime daryti viską su viena valiuta. Jeigu nuspręsite viską apmokėti stiklinėmis, jos bus vertingesnės už nacionalinę valiutą. Aš kalbu apie papildomas valiutas.

Galiu pateikti pavyzdį, tarkim valiuta mokymuisi. Tarkime, jūs sukūrėte Lietuvos nacionalinį mokymosi fondą. Tikslas - kad kiekvienas, jaunesnis nei 40 metų mokėtų dvi ar tris užsienio kalbas ir mokėtų jas puikiai. Išnaudokite puikią interneto ir mobiliųjų telefonų plėtrą, kurią turite. Tavo telefono numeris – tavo sąskaita ir turėsite mokėjimo sistemą be bankų jau rytoj. Paaugliai galėtų mokyti vyresniuosius efektyviau naudotis internetu. Ir jaunimas, ir vyresnieji uždirba taip alternatyvios valiutos vienetus. Su jais jie gali eiti į minėtą mokymosi fondą ir gauti dotaciją mokytis Vokietijoje ar Anglijoje. Jūs galite tokiais dalykais sukurti visą ekonomiką.

- Ką siūlote tokioms šalims kaip Lietuva?

- Taupykite, siekite subalansuoto biudžeto, darykite visus skausmingus dalykus, kuriuos būtina daryti ir būkite kūrybingi visur kitur. Pirmoji šalis, kuri tai padaryti, gyvens geriau.

B. Lietaero tinklalapyje rašoma, kad šiuo metu pasaulyje veikia tūkstančiai tokių sistemų su papildomomis valiutomis, kuomet prieš 30 metų tokių tebuvo dvi. Vien JAV reikia 700 tokių verslas - verslui sistemų, kuriose dalyvauja pusė milijono verslininkų. Anot B. Lietaero, tokios sistemos ilgainiui plėsis ir taps vis įvairesnės

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją